plãstinė chirùrgija, chirurgijos šaka, tirianti žmogaus išvaizdos ir sveikatos atkūrimo ar pagerinimo būdus ir taikanti juos praktikoje. Dar vadinama plastine ir atkuriamąja chirurgija. Plastinė chirurgija dažniausiai taikoma gydyti kūno paviršiuje esantiems audiniams, rečiau – vidaus organams. Kūno paviršiuje plastinės operacijos atliekamos esant dideliems audinių defektams (po traumų, pašalinus naviką), įgimtiems sklaidos trūkumams ar estetiniams (kosmetiniams) defektams. Plastinėje chirurgijoje naudojami tik šiai chirurgijos šakai būdingi metodai – biogeometrinė plastika, mikrochirurgija, audinių (kaulų, sausgyslių, kremzlės, nervų, kraujagyslių, riebalų) persodinimas, galūnių dalių replantacija ir transplantacija, audinių ekspansija (ištempimas), implantų įdėjimas. Kai kurie plastinės chirurgijos metodai – biogeometrinė plastika (dažniausiai pašalinami randai), audinių šalinimas (tarp jų riebalų nusiurbimas), implantų įdėjimas (į veidą, krūtis, sėdmenis, galūnes), veido kontūrų, akių vokų, ausų kaušelių, nosies koregavimas – naudojami ir estetinėje chirurgijoje.
Plastinės chirurgijos pradmenų randama jau senovės Egipte. 600 pr. Kr. S. Sušruta aprašė, kaip atkurti nosį (indiškasis nosies plastikos būdas) ir sužalotus arba nukirstus (už bausmę) ausų kaušelius. G. Tagliacozzi (Italija) 1597 aprašė vadinamąjį itališkąjį ausies atkūrimo būdą. Plastinės chirurgijos terminą vadovėlyje Plastinė chirurgija (Plastische Chirurgie 1838) pirmą kartą pavartojo E. Zeissas (Vokietija). 1963 H. E. Kleinertas ir M. L. Kasdanas prisiuvo plaštakos pirštą, H. D. Buncke’as (visi Jungtinės Amerikos Valstijos) 1964 atliko triušio ausies, 1965 su E. P. Schulzu – beždžionės nykščio replantaciją (prisiuvo nutrauktą kūno dalį). 1975 G. J. Tayloras (Australija) paskelbė darbų apie galvos ir kaklo defektų koregavimą šlaunies ir blauzdos gyvaisiais audiniais. A. O. Narakas (Šveicarija) yra petinio rezginio pažeidimų chirurginio gydymo vienas pradininkų Europoje, 1986 sukūrė vadinamąjį Narako klasifikaciją nervų pažeidimams nustatyti. Lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų chirurgas J. C. Posnickas paskelbė darbų apie kaukolės įgimtų deformacijų (kraniosinostozės, kraniodisostozės, hipertelorizmo ir kita) chirurginį gydymą. Kiti žymesni lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų plastikos chirurgai – T. Orcuttas, W. Baaderis, B. Brentas (kartu skulptorius ir ornitologas). Jie konsultavo Lietuvos plastikos chirurgus, suteikė galimybę stažuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose, parūpino aparatūros.
1972 Kauno medicinos institutas (1989–98 Kauno medicinos akademija, 1998– 2010 Kauno medicinos universitetas, nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų instituo Medicinos akademija) buvo įkurtas Nudegimų skyrius – pirmasis Lietuvoje specializuotas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinys. Jame ilgą laiką buvo gydomi nudegę vaikai ir suaugusieji, vėliau imta gydyti visus, kuriems buvo reikalingos plastinės ir rekonstrukcinės operacijos. 1982 Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurtas Plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos skyrius. 1980 šioje ligoninėje buvo atlikta pirmoji sėkminga pirštų replantavimo operacija (K. Vitkus, M. Vitkus). 1990 įkurta Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugija (Manus Lithuania), 1991 – Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija (jos įkūrimo vienas iniciatorių Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis plastikos chirurgas J. E. Domanskis). Plaštakos funkcijų atkūrimo operacijos dažniausiai atliekamos Vilniuje, galvos smegenų revaskuliarizacijos, veidinio ir petinio rezginio nervų funkcijos atkūrimo, defektų šalinimo po navikų išpjovimo operacijos – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose. Estetinės operacijos, t. p. atliekamos privačiuose medicinos centruose.
T. Norkus, R. Norkus, M. Norkus Plastinė ir atkuriamoji chirurgija Kaunas 2009.
1515