plastizolis

plastizòlis (gr. plastos – nulipdytas), polivinilchlorido suspensija plastifikatoriuje. Be suspensinio arba emulsinio polivinilchlorido ir plastifikatoriaus (dibutilftalato, dioktilftalato arba trikrezilfosfato, dažniausiai sudaro 40–150 % polimero masės), į plastizolio sudėtį dar įeina stabilizatoriai, antistatikai, užpildai (kreida, kaolinas, aerosilas), dažikliai, paviršinio aktyvumo medžiagos, skiedikliai (alkoholiai) arba tirštikliai (aliuminio distearatas). Plastizolio savybės priklauso nuo polimero ir priedų santykio. Kambario temperatūroje plastizolis klampi (klampa 2–180 Pa·s) arba pastos pavidalo medžiaga, pakaitintas sukietėja (želatinizuojasi). Gaunamas komponentus disperguojant ir maišant vakuuminiame maišytuve. Perdirbamas mirkymu, ekstruzija, purškimu (priklauso nuo gaminio formos ir paskirties), po to gaminiai kaitinami 160–200 °C temperatūroje. Iš plastizolio gaminama dirbtinė oda, sienų, grindų danga, lankstūs vamzdžiai, batai, pirštinės, žaislai, tarpikliai, manekenai, juo dengiami gaminiai apsaugai nuo korozijos.