Plãteliai, miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurę nuo Plungės, Platelių ežero vakariniame krante; seniūnijos ir parapijos centras. 713 gyventojų (2021). Miestelis yra Žemaitijos nacionaliniame parke (čia įsikūrusi nacionalinio parko direkcija). Plentai į Alsėdžius, Barstyčius, Plungę, Salantus, Žemaičių Kalvariją. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (nuo 2008), vaistinė (1913), biblioteka (1956). Turizmas, jachtklubas, poilsinės. Platelių lankytojų centras. Kraštotyros muziejus (įkurtas 1982 dvaro svirne).
Platelių herbas
Architektūra
Miestelio planas spindulinis. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1654–1744) medinė, lotyniškojo kryžiaus plano, su aukštu valminiu stogu. Viduje – 6 altoriai (didysis altorius barokinis), rokokiniais ornamentais puošta sakykla, paveikslai: Šv. Ona (18 a.), Šventoji šeima (19 a., abu su aptaisais), 3 šilkiniai arnotai (19 a. vidurys), metalinė taurė (18 a.), medinis procesijų kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (19 amžius). Šalia bažnyčios – medinė varpinė (18 a.) su žalvariniu varpu (1648, meistras M. Dormannas).
Platelių dvaro sodyba (19 a.–20 a. pradžia): kluonas, rūsys, svirnas, arklidė, oficina; išliko dalis mišraus plano parko (19 a.) su gamtos paminklu – Raganos uosiu (20 m aukščio ir 3,2 m storio, suaugęs iš 4 kamienų – storiausias Lietuvoje).
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1654–1744) ir varpinė (18 a.) Plateliuose
Platelių dvaro sodybos pastatai: kairėje – vadinamasis rūsys (19 a., 20 a. 7 dešimtmetyje užstatytas antstatas, restauruotas 2014), dešinėje – svirnas (19 a., restauruotas 2011)
2271
Istorija
15 a. pirmoje pusėje Žemaitijos seniūnui Mykolui Kęsgailai buvo dovanota 15 žmonių, gyvenančių prie Platelių ežero. 1451–85 Platelių valda (valsčius; ji siekė tuometinę sieną su Livonija, Baltijos jūrą ir Minijos upę) atiteko Jonui Kęsgailai. 16 a. pirmoje pusėje Platelių valsčius buvo sparčiai kolonizuojamas. Iki 1523 pastatyta bažnyčia.
Nuo 16 a. vidurio Plateliai tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaru ir pradėti vadinti seniūnija. 1526 Žemaitijos žemėlapyje pažymėta Platelių pilis, 1585 inventoriuje ji aprašyta kaip apleista. 1551 Plateliai vadinti miestu. Nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą, badą ir marą, 1729, 1820 ir 1923 degė. 1787 suteikta 2 prekymečių privilegija. 1792 Plateliai gavo Magdeburgo teisę. Nuo 1797 jie atiteko didikams de Choiseuliams. Nuo 19 a. pradžios veikė parapinė mokykla. 1833 miestelyje buvo 33 mediniai namai, parduotuvė, 3 smuklės. 1849 Plateliuose leista rengti 7 prekymečius. Per 1863–1864 sukilimą apylinkėse veikė A. Groso vadovaujami sukilėliai.
1908 įsikūrė Saulės, 1912 – Blaivybės draugijų skyriai. 1919–50 Plateliai buvo valsčiaus centras. 1928 atidengtas Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1949 nugriautas, 1989 atstatytas). 20 a. 3–4 dešimtmetyje miestelyje buvo plytinė, veikė šaulių būrys, pavasarininkų kuopa, jaunalietuviai, Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius ir kitos organizacijos. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Alkos rinktinė. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 24 gyventojus. Sovietų okupacijos metais Plateliai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1997 patvirtintas miestelio herbas. 1833 buvo 517, 1859 – 373, 1897 – 611, 1923 – 645, 1959 – 496, 1970 – 534, 1979 – 718, 1989 – 958, 2001 – 1021, 2011 – 857 gyventojai.
Plateliai
1303