Plãteriai, Pliãteriai, 13–20 a. Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikų, dvarininkų giminė. Grafai. Kilę iš Vestfalijos. Tarp jų buvo du Livonijos ordino maršalai, du komtūrai, du Uždauguvio seniūnai, vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris, keturi vaivados, keturi kaštelionai, vienas vyskupas. 1695–1798 septyni Plateriai buvo Abiejų Tautų Respublikos senatoriai, keli – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų nariai. Savo dvaruose Antazavėje, Pajūralyje, Šateikiuose ir kitur fundavo bažnyčių statybą. Vestfalijoje Platerių šaka išmirusi.
Giminės pradininkas – 1180 minimas riteris Hereboldas Brėjelietis, pramintas Plateriu. Nuo 13 a. kai kurie Plateriai kūrėsi Livonijoje. Jonas (m. 1533) 1502–29 buvo Livonijos ordino maršalas. 16 a. antroje pusėje, kai diduma Livonijos žemių atiteko Abiejų Tautų Respublikai, Plateriai virto jos piliečiais. 17 a. pirmoje pusėje įsikūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dvarų turėjo Rytų Lietuvoje, Žemaitijoje, Ukrainoje. Giminė buvo suskilusi į keletą šakų.
Platerių pradininkas Abiejų Tautų Respublikoje – Gotardas (m. 1668). Būdamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijos viršininku, pulkininku 1633–34 prie Smolensko dalyvavo kare su Rusijos kariuomene, kuri kapituliavo. 1641 iš Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos gavo privilegiją savo dvarams Livonijoje. Vėliau apsigyveno Lietuvoje. Jo sūnus Jonas Teofilis (m. 1696) buvo pirmasis Plateris, iš protestantų virtęs kataliku. Tapo Livonijos vaivada. Jo lėšomis Vilniuje prie Sanguškų rūmų 1695 pradėta statyti Viešpaties Dangun Žengimo, arba Misionierių, bažnyčia (čia palaidotas jis pats ir kiti Plateriai). Livonijos vaivada nuo 1735 buvo ir Gotardo vaikaitis Jonas Liudvikas (m. 1737), turėjęs dvarą Dusetose. Jo palikuoniai įsitvirtino Lietuvoje. Sūnus Konstantinas Liudvikas (m. 1778 03 31) nuo 1754 buvo Polocko, nuo 1770 Trakų kaštelionas, nuo 1758 Mstislavlio vaivada. Šio sūnus Kazimieras Konstantinas (g. 1748, m. 1807 08 04) 1790–93 buvo Trakų kaštelionas, 1793–94 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris. Dirbo Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seime (1788–92), išrinktas Nuolatinės tarybos nariu, dalyvavo Teisingumo ir Užsienio reikalų departamentų veikloje. 1790–93 Abiejų Tautų Respublikos valstybės santvarkai nustatyti komisijos narys. Būdamas Daugėliškio (vėliau – Naujasis Daugėliškis) seniūnu sukaupė iki 15 000 tomų biblioteką. Daug rašė politikos klausimais, parašė atsiminimų. Jo sūnus Liudvikas Augustas (g. 1775 06 15 Krāslavoje, m. 1846 09 06 Psarske, prie Poznanės) baigęs Vilniaus universitete chemiją dalyvavo 1794 sukilime. Nuo 1805 Vilniaus universiteto vizitatorius. 1811 Rusijos carui Aleksandrui I pažadėjus Lietuvai suteikti autonomiją, su M. K. Oginskiu ir Ksaveru Liubeckiu parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konstitucijos – Rusijos globojamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo – projektą. Siūlė iki 1821 kasmet atleisti nuo baudžiavos po 1/10 Lietuvos baudžiauninkų. Nuo 1816 buvo Lenkijos karalystės valstybės sekretorius, valstybės turtų ir miškų generalinis direktorius. Pasižymėjo racionaliu miškų ūkio tvarkymu, steigė miškininkystės mokyklas. Dalyvavo 1830–1831 sukilime, Rusijai jį numalšinus apsigyveno prie Poznanės. Liudviko Augusto brolis Stanislovas (g. 1784 Daugėliškyje, m. 1851 Wronianuose, prie Poznanės) buvo lenkų geografas ir istorikas. Kazimiero Konstantino sūnėnas Adomas Antanas Anupras (A. A. A. Plateris) buvo gamtotyrininkas, archeologas. Lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjo, kolekcininko Jurgio Konstantino (J. K. Plateris) brolis Steponas (1802–62) Vilniaus universitete baigęs teisę keliavo po Vakarų Europą ir Artimuosius Rytus. 1834–60 buvo Žemės ribų teismo teisėjas, nuo 1840 dar ir Civilinio teismo rūmų pirmininkas. Rūpinosi švietimu, buvo daugelio Lietuvos mokyklų garbės globėjas. Savo lėšomis pastatydino Kretingos mokyklą, savo rūmuose Vilniuje išlaikė gimnazistų bendrabutį. Stepono sūnus Adomas (1836–1909) daug metų buvo Vilniaus bajorų maršalka, dėl to buvo įtakingas tarp rusų valdininkų, padėdavo valdžios persekiojamiesiems. Priešindamasis Lietuvos rusifikacijai sutrukdė cerkvės statybą Švėkšnoje, su pusbroliu Aleksandru 1905 pastatydino čia bažnyčią. Gyvendamas Paprūsėje talkino knygnešiams, savo karietoje iš Mažosios Lietuvos per sieną perveždavo draudžiamąją lietuvišką spaudą. Kasinėjo Švėkšnos apylinkėse, sudarė radinių archeologinį rinkinį.
Emilija (E. Platerytė) su pusbroliais Vladislovu ir Cezariu dalyvavo 1830–1831 sukilime. Vladislovas (g. 1808, m. 1889 04 22) po sukilimo kurį laiką gyveno Prancūzijoje, nuo 1844 – Šveicarijoje, Rapperswilyje, savo ir kitų emigrantų lėšomis įsteigė Lenkijos nacionalinį muziejų. Surinktos vertingos medžiagos apie Lietuvą ir Lenkiją rinkiniai 1927 buvo pergabenti į Varšuvą. Cezaris (g. 1810 Vilniuje, m. 1869 Góroje, prie Poznanės) su Emilija veržėsi pas tebekovojančius Lenkijos sukilėlius. Jai 1831 pabaigoje mirus emigravo į Prancūziją, Paryžiuje įkūrė Mokslų rėmimo draugiją. Buvo emigrantų literatūros draugijos pirmininkas.
Stepono vaikaitis Adomo sūnus Jurgis (g. 1875 Švėkšnos dvare, m. 1945? prie Syktyvkaro) 1897 Sankt Peterburge baigė karo mokyklą; iki 1914 jam suteiktas gvardijos pulkininko laipsnis. 1909 paveldėjo Švėkšnos dvarą. Buvo vienas Švėkšnos progimnazijos steigėjų (1919), jai dovanojo dalį savo dvaro parko. Veikė lietuvių organizacijose. Jurgio sūnus Aleksandras Adomas (A. A. Plateris) buvo 20 a. teisininkas, visuomenės veikėjas.
-Plateris; -Pliateris; -Hereboldas Brėjelietis; -Jonas Plateris; -Gotardas Plateris; -Jonas Teofilis Plateris; -Jonas Liudvikas Plateris; -Konstantinas Liudvikas Plateris; -Kazimieras Konstantinas Plateris; -Liudvikas Augustas Plateris; -Stanislovas Plateris; -Steponas Plateris; -Adomas Plateris; -Aleksandras Plateris; -Vladislovas Plateris; -Cezaris Plateris; -Jurgis Plateris