platinos grynuolis
platinà (Platinum; isp. plata – sidabaras), Pt, periodinės elementų sistemos VIII B grupės cheminis elementas. Gamtinę platiną sudaro 4 stabilūs ir 2 radioaktyvieji izotopai. Žinoma 31 dirbtinis radioaktyvusis izotopas, jų masės skaičius nuo 166 iki 202. Pilkai baltas, blizgantis, plastiškas, kalus metalas. Centruotojo paviršiaus kubinė gardelė. Paramagnetikas. Kaip ir kiti platinoidai, platina nereaktyvi, atspari korozijai. Kaitinama (900–1000 °C) ore arba deguonies atmosferoje oksiduojasi sudarydama platinos oksidus PtO3, PtO2 ir PtO. Platina, ypač smulki, sugeria daug vandenilio ir deguonies (vienas tūris platinos juodžių – smulkiadispersės platinos, kuri gaunama redukuojant jos druskų vandeninius tirpalus, sugeria net iki 100 tūrių O2). Platina lėtai tirpsta karštoje sieros rūgštyje ir skystame brome.
Tirpinama karališkajame vandenyje sudaro kompleksinį junginį vandenilio tetrachlorplatinatą H2[PtCl6]. Su kitomis neorganinėmis ir organinėmis rūgštimis platina nereaguoja. Karšti šarmų tirpalai platiną ardo, kaitinama ji prisijungia halogenus, sierą, seleną, fosforą, anglį, silicį. Platina yra vienas rečiausių Žemės elementų. Gamtinė platina – grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos; dažniausiai sudaro spindulinius arba žvynelių formos smulkius grūdėtus agregatus, konkrecijas. Dažnai turi iki 40 % aukso, vario, geležies, iridžio, nikelio, osmio, paladžio priemaišų (pagal priemaišas vadinamos atmainos, pvz., nikelio platina). Platina būna baltos (sidabro), pilkos (plieno), rečiau juodos spalvos, kartais gelsvo atspalvio. Bruožas (miltelių spalva) nuo sidabro baltumo iki pilkos. Blizgesys metalo. Kietumas 3,5–5,5. Tankis 13 100–21 500 kg/m3. Geležies turinčios platinos atmainos (feroplatina, poliksenas) pasižymi magnetinėmis savybėmis. Platina susidaro magminių procesų (pirminės kilmės platina), dūlėjimo (antrinės kilmės platina) metu; randama ultrabazinėse ir bazinėse uolienose (dunituose, peridotituose, skarnose, gabruose), sąnašynuose kartu su nikelio sulfidais ir auksu. Platinos telkinių yra Kanadoje (Sudbury), Kolumbijoje, Peru, Pietų Afrikos Respublikoje (Bushveldo kompleksas), Rusijoje (Uralas), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Aliaskos valstija). Platina gaunama iš rūdos ją tirpinant karališkajame vandenyje ir veikiant amonio chlorido tirpalu: susidaro (NH4)2[PtCl6] nuosėdos, kurios laipsniškai keliant temperatūrą iki 800–1000 °C suskyla (gaunama gryna platina). Naudojama (lydinių pavidalo) automobilių (filtrai katalizatoriai) ir chemijos (hidrinimo, izomerizacijos, ciklizacijos, oksidacijos katalizatorius) pramonėje, elektrotechnikoje ir elektronikoje (elektriniai kontaktai ir kita), varžiniams termometrams ir aukštatemperatūrėms termoporoms, laboratoriniams indams ir prietaisams, chirurginiams instrumentams gaminti, monetoms kaldinti, stomatologijoje, juvelyrikoje. Iš platinos ir iridžio lydinio daromi metro ir kilogramo etalonai.
Platina buvo žinoma senovės Egipte, Etiopijoje, Indijoje. Pietų Amerikoje indėnai naudojo platinos ir aukso lydinį. Europiečiai apie platiną sužinojo 16 amžiuje. Vienuoliai jėzuitai Kolumbijoje, Pinto upės aukso sąnašynuose aptiko pilko, tankaus, nesilydančio žvirgždo dalelių, kurį vadino platina del Pinto. Platinos priemaiša gadino aukso ir sidabro kokybę, todėl žodis platina reiškė prastą sidabrą, sidabriūkštį, sidabrėlį. 1735 platina iš Kolumbijos atvežta į Europą. Gryną platiną 1789 iš rūdos išgavo prancūzų fizikas Pierreʼas-François Chabaneau.
1
2591
2276