kosminė observatorija PLATO (dailininko piešinys)
kosminė observatorija PLATO (dailininko piešinys)
PLATO (angl. Planetary Transits and Oscillations of stars – planetų tranzitai ir žvaigždžių osciliacijos), Europos kosmoso agentūros observatorija, skirta kitų žvaigždžių planetų paieškoms bei tyrimams, ypatingą dėmesį skiriant Žemės tipo planetoms, skriejančioms gyvybei tinkamoje srityje. PLATO t. p. ketinama stebėti žvaigždžių seisminį aktyvumą, pagal kurį būtų galima nustatyti žvaigždžių savybes, tarp jų ir amžių. PLATO koncepcija pasiūlyta 2007, paleidimas į kosmosą planuojamas 2026. Observatoriją į kosmosą ketinama iškelti Europos kosmoso agentūros raketa Ariane 62. PLATO stebėjimus atliks iš Lagrangeʼo taško L2, esančio už 1,5 mln. km nuo Žemės.
Teleskopo konstrukcija
Observatorijos matmenys 3,5 × 3,6 × 3,7 m, masė paleidimo metu – 2500 kilogramų. Saulės baterijų tiekiama elektros energijos galia – 2000 vatų. Erdvėlaivis sudarytas iš dviejų modulių – mokslinio, kuriame bus observatorijos teleskopai, CCD (angl. charge coupled device) kameros bei jų elektronika, ir aptarnavimo modulio, kuriame įrengti varikliai, ryšių, teleskopo orientavimo bei valdymo įranga. Moduliai mechaniškai atsieti vienas nuo kito, siekiant išlaikyti kuo tikslesnį observatorijos nusitaikymą į stebėjimų sritį. Teleskopas sudarytas iš 24 įprastinių teleskopų, fotografuosiančių stebimą dangaus sklypą kas 25 s, ir dviejų greitų teleskopų, fotografuosiančių kas 2,5 sekundės. Teleskopų objektyvų skersmuo – 120 mm, o židinio plokštumoje įrengti keturi 4510 × 4510 pikselių raiškos CCD jutikliai. Kiekvienas teleskopas turės 1100 kvadratinių laipsnių regėjimo lauką. Regėjimo laukai persidengs, tad suminis regėjimo laukas bus apie 48,5 × 48,5 (apie 2250 kvadratinių laipsnių). PLATO observatorija turės 2 Saulės baterijų paneles bei 4 antenas, tarp kurių – bus ir didelio pralaidumo antena, leisianti siųsti stebėjimų duomenis į Žemę 72 Mbit/s greičiu.
Planuojami stebėjimai
Planuojamas PLATO veikimo laikas – iki 6,5 m., moksliniai stebėjimai turėtų būti vykdomi bent 4 m., o kuro bei kitų medžiagų atsargų turėtų pakakti 8 metams. Galutinė stebėjimų strategija bus parinkta likus keleriems metams iki observatorijos paleidimo. Šiuo metu planuojama strategija yra nuolatiniai 2 m. trukmės stebėjimai dviejose dangaus srityse. Alternatyvi strategija – 3 m. trukmės stebėjimai vienoje dangaus srityje bei keli mažesnės trukmės stebėjimai kitose srityse. Įprastinių ir greitų teleskopų kombinacija leis stebėti plačiame vizualinių ryškių (V) intervale: įprastiniai teleskopai fiksuos apie 8–16 ryškio, greitieji – apie 4–8 ryškio žvaigždes. Stebimos žvaigždės bus pakankamai šviesios, kad būtų galima atlikti papildomus stebėjimus antžeminiais teleskopais.
Moksliniai tikslai
Kosminės observatorijos PLATO siektini tikslai bus nustatyti įvairių kitų žvaigždžių planetų fizines savybes – masę, skersmenį, tankį, tyrinėti planetų ir planetinių sistemų evoliuciją, ištirti ryšį tarp planetų ir žvaigždžių, apie kurias skrieja šios planetos, parametrų (žvaigždės spektrinės klasės, metalingumo ir kita). Pradėjus veikti PLATO t. p. tikimasi daugiau sužinoti apie žvaigždžių vidinę sandarą, kaip ji evoliucionuoja priklausomai nuo žvaigždžių amžiaus, identifikuoti galimas planetas tolimesniems jų atmosferų stebėjimams esamais ir būsimais antžeminiais bei kosminiais teleskopais (pvz., Jameso Webbo kosminiu teleskopu).
3217