platonizmas

platonzmas, Platono mokymas apie eidus (idėjas) ir juo tiesiogiai ar netiesiogiai pagrįstos vėlesnės filosofinės teorijos. Požiūris, kad loginės bendrybės (universalijos), matematiniai objektai ir kitos abstrakčios duotys egzistuoja nepriklausomai nuo empirinių atskirybių – konkrečių jusliškai suvokiamų kasdienio pasaulio daiktų arba natūralistinių ontologijų kuriamų atskirų, nors kasdieniam patyrimui neprieinamų, esinių. Radikalesnei šio platonizmo versijai atstovaujantys mąstytojai ontologiškai tikroviškais laiko tik loginių ir matematinių bendrybių bei kitų grynuoju mąstymu prieinamų abstrakcijų egzistavimą, empiriškai suvokiamą pasaulį traktuodami arba kaip stokojantį ontologinio tikroviškumo, arba kaip iš viso nerealų, iliuzinį. Filosofinis realizmas (loginės bendrybės egzistuoja realiai, kaip ontologiškai realūs esiniai ar duotys, o ne tik kaip konceptai ar vardai) iš esmės yra platonizmo sinonimas. Filosofinis realizmas, kaip platonizmas, yra priešingas kasdieniam realizmui, sveiko proto nuostatai, kuri ontologiškai realiu pripažįsta atskirybių, konkrečių daiktų, o ne bendrybių egzistavimą. Matematikos, logikos ir mokslo filosofijoje platonizmas yra pažiūra, kad matematiniai objektai ir loginės bendrybės egzistuoja realiai, objektyviai, ontologine prasme tikrovišku būdu, nepriklausomai nuo subjektyvias šių objektų reprezentacijas kuriančio proto (matematinis platonizmas).