plaũčiai (pulmones), žmogaus, sausumos stuburinių gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių), kai kurių žuvų ir bestuburių kvėpavimo sistemos organas. Dažniausiai poriniai (bekojų varliagyvių, gluodenų, gyvačių vienas plautis redukuotas). Pagrindinė funkcija – kvėpavimas, pagalbinės – šalinimas (per plaučius iš kraujo šalinamas anglies dioksidas, taip pat kraujuje ištirpusios kai kurios medžiagos, pvz., etilo alkoholis, todėl išgėrusio žmogaus iškvepiamame ore galima matuoti alkoholio koncentraciją, užuodžiamas alkoholio kvapas) ir termoreguliacija.
Žmogaus plaučiai
Žmogaus plaučiai yra krūtinės ląstoje ir užima jos didesnę (4/5) dalį. Vieną nuo kito plaučius skiria tarpuplautis. Vaikų plaučiai yra šviesiai rausvos spalvos, suaugusiųjų – rausvai melsvi. Iš išorės kiekvienas plautis apsuptas krūtinplėve, vidiniame, arba medialiniame, paviršiuje (atsisukusiame į kitą plautį) yra įdubimas – plaučių vartai (pro juos į plaučius įeina pagrindinis bronchas, plaučių arterijos, išeina plaučių venos).
Plaučių viršūnės iškyla virš raktikaulio ir pirmojo šonkaulio apie 2–4 cm. Čia jas iš šono pridengia laiptiniai kaklo raumenys. Plautis panašus į išilgai perpjautą konusą, apatinė dalis vadinama pamatu, viršutinė – viršūne. Skiriami 3 plaučio paviršiai – šonkaulinis, vidinis (medialinis) ir diafragminis. Kairiojo plaučio apatinė riba yra apie 1–2 cm žemiau negu dešinioji (čia po diafragma yra kepenys), jos kinta keičiantis kvėpavimo fazėms. Dešinysis plautis yra didesnis už kairįjį, kiekvienas jų įstrižinio plyšio dalijamas į viršutinę ir apatinę skiltis; dešiniojo plaučio priekyje dar yra horizontalus plyšys, atskiriantis nedidelę vidurinę skiltį, taigi dešinysis plautis turi 3, kairysis – 2 skiltis. Skiltiniai bronchai skyla į segmentinius bronchus (dešiniajame plautyje yra 11 segmentų, kairiajame – 10), šie – į smulkesnes šakas (kiekvienas į 2 šakeles). Skiltelėse bronchai šakojasi į bronchioles, jos – į alveolinius takus, kurie baigiasi alveoliniais maišeliais ir alveolėmis. Vienos galinės bronchiolės sistema sudaro struktūrinį ir funkcinį vienetą – kekę (aciną). Bronchų sienelę sudaro kremzliniai žiedai (jų nėra bronchiolėse) ir žiedinės raumeninės skaidulos. Bronchų gleivinę dengia virpamasis epitelis, alveolinių takų ir alveolių – plokščiasis epitelis, už kurio alveoles apraizgo plaučių arterijos kapiliarai. Alveolėse vyksta kraujo ir įkvepiamo oro dujų apykaita.
žmogaus plaučiai (vaizdas iš priekio): A – dešinysis plautis, B – kairysis plautis; 1 – gerklė (trachėja), 2 – pagrindiniai bronchai, 3 – kairiojo plaučio viršutinė skiltis, 4 – plautinis kamienas, 5 – plaučių venos, 6 – kairiojo plaučio apatinė skiltis, 7 – šonkauliai, 8 – širdis, 9 – diafragma, 10 – tarpšonkauliniai raumenys, 11 – dešiniojo plaučio apatinė skiltis
Gyvūnų plaučiai
Primityvius plaučius turi kai kurie bestuburiai, pvz., plautiniai moliuskai (jų plaučiai yra mantijos ertmės dalis, kurioje daug kraujagyslių), holoturijos, kai kurie voragyviai. Žuvų plaučiai – poriniai maišai, kurių vidinės sienelės korytos (dvikvėpių žuvų) arba lygios (daugiapelekių žuvų). Varliagyvių plaučiai – plonasieniai poriniai maišai, kurių vidinės sienelės taip pat korytos. Roplių plaučiai yra geriau išsivystę (plaučio ertmę užima bronchų sistema). Paukščių plaučiai yra maži, kompaktiški, glūdi prie šonkaulių krūtinės ląstos nugarinėje pusėje, labai apraizgyti kraujagyslių. Žinduolių gyvūnų, kaip ir žmogaus, plaučiai susideda iš alveolių, dėl to jų kvėpuojamasis paviršius didelis.