plaukmas, vandens sporto šakų grupė. Apima sportinį plaukimą, dailųjį plaukimą, povandeninį sportą, šuolius į vandenį, vandensvydį, plaukimą atvirame vandenyje.
Sportinio plaukimo būdai ir rungtys
Sportinis plaukimas – lenktynės vandens paviršiumi siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine (nuo 50 iki 1500 m) arba atvirame vandens telkinyje. Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine, plaukimas nugara. Populiariausios rungtys (įtrauktos į olimpinių žaidynių programą): laisvuoju stiliumi – 50 m, 100 m, 200 m, 400 m, 800 m (tik moterims), 1500 m (tik vyrams), nugara – 100 m, 200 m, peteliške – 100 m, 200 m, krūtine – 100 m, 200 m, kompleksiniu būdu – 200 m, 400 m, estafetės 4 × 100 m, 4 × 200 m laisvuoju stiliumi, kombinuota 4 × 100 m estafetė, 10 km atvirame vandens telkinyje.
Rūta Meilutytė plaukia 100 m krūtine (Londono olimpinės žaidynės, 2012)
Istorija
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti randamos apie 7000 pr. Kr. akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 pr. Kr. plaukimas minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo svarbi fizinio lavinimo priemonė. 1538 Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną (Der Schwimmer oder ein Zwiegespräch über die Schwimmkunst). Apie 1515 įvyko plaukimo varžybos Venecijoje. 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 a. pabaigoje. Įkurtos plaukimo sporto organizacijos: 1869 Anglijoje (pirmoji pasaulyje sportinio plaukimo organizacija), 1882 Švedijoje, 1886 Vokietijoje, Vengrijoje, 1887 Prancūzijoje, 1888 Nyderlanduose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1890 Naujojoje Zelandijoje, 1894 Rusijoje, 1899 Italijoje, Austrijoje.
plaukimas
1896 plaukimas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912). 1908 įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA). 1926 įkurta Europos plaukimo lyga (pranc. Ligue Européenne Natation, LEN). Nuo 1926 rengiami Europos, nuo 1973 – pasaulio plaukimo čempionatai. 2023 Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija vienijo 210 nacionalinių federacijų. Vieni geriausių pasaulio plaukikų: Mattas Biondi, Janet Evans, M. Phelpsas, Donaldas Scholanderis, M. Spitzas, Jamesas Thompsonas, J. Weissmulleris (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Shane Gold, Dawn Fraser, Ianas Thorpe’as, Lisbeth Trickett (visi Australija), Franziska van Almsick, K. Ender, R. Matthesas, Kristin Otto (visi Vokietija), Aleksandras Popovas, Vladimiras Salnikovas (abu Rusija), Krisztina Egerszegi (Vengrija), Inge de Bruijn, Pieteris van den Hoogenbandas (Nyderlandai).
Lietuvoje
Lietuvoje plaukimą pradėjo kultivuoti 1922 Lietuvos jachtų klubo nariai Kaune. 1924 klubo iniciatyva Kaune, Nemune per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925–30 Nemune vyko Kauno pirmenybės, bet tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 Raudondvaryje, Nevėžyje, kurio vandens tėkmė maža, surengtas Lietuvos čempionatas, Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 įkurta Lietuvos plaukimo federacija, ji 1992 priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kopleksinis plaukimas; 1975 dar ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempionė), dalyvavo olimpinėses žaidynėse. 1976 A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu, 1976 olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978–79 L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 ji tapo pasaulio, 1979 SSRS, 1980 olimpinių žaidynių, 1981 universiados čempione. 1979–80 R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979–81, 1983 jis tapo SSRS, 1980 olimpinių žaidynių, 1983 universiados čempionu. 1981 Aiškutė Buzelytė tapo 200 m plaukimo krūtine SSRS čempione.
R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987–88) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989) Europos jaunimo, 1989 SSRS čempionu, 1989 ir 1993 Europos, 1994 pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 Europos čempionato sidabro, 2000 ir 2002 – bronzos, 50 m baseine – 2004 Europos čempionato sidabro medalius, Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, – 2003 Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005, 2006 (2 kartus) ir 2008, 2009, 2010 sidabro, 2004, 2005 bronzos medalius. G. Titenis, plaukdamas 200 m krūtine, 2009 pasaulio čempionate ir universiadoje iškovojo bronzos medalius.
Simonas Bilis plaukia 100 m laisvuoju stiliumi (Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, 2016)
Kiti žymesni Lietuvos plaukikai: Dita Babrauskaitė, Valentina Burkauskaitė, Rolandas Gimbutis, Violeta Penkauskaitė, Rima Sakalauskaitė, Kotryna Teterevkova, Aida Tučiūtė, Vytautas Tiknius, Rimvydas Šalčius, Paulius Viktoravičius.
2012 R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 ir 2019 D. Rapšys tapo Europos, 2018 – pasaulio plaukimo čempionu. 2021 Lietuvoje buvo 58 plaukimo baseinai (iš jų 5 – 50 m, 48 – 25 m), plaukimą kultivavo 10 118 sportuojančiųjų, dirbo 196 terneriai, 2023 – 79 plaukimo baseinai (iš jų 6 – 50 m, 55 – 25 m), plaukimą kultivavo 7794 sportuojantieji, dirbo 149 terneriai.