pláukiojamosios pūsls uždegmas, gėlųjų vandenų (karpių, sazanų ir jų hibridų) ir akvariumų (auksinių žuvelių) žuvų užkrečiamoji liga. Sukėlėjas galutinai nenustatytas. Plaukiojamosios pūslės uždegimą gali sukelti netinkamas vanduo (daug nitratų ir nitritų) ir žuvų pašaras ar jo trūkumas, kintanti temperatūra, traumos. Liga plinta tvenkiniuose, kartu laikant sergančias ir sveikas žuvis, perduodama per dumblą. Inkubacinis periodas 4,5–7 mėnesiai. Ligos eiga būna ūminė ir lėtinė. Ūminiu plaukiojamosios pūslės uždegimu žuvys dažniausiai serga vasarą. Jos plaukioja žemyn galva arba pavirtusios ant šono, pilvai išpunta. Labai daug žuvų nugaišta. Lėtinio plaukiojamosios pūslės uždegimo klinikiniai požymiai neryškūs. Žuvys nuo jo gaišta retai. Plaukiojamosios pūslės uždegimas diagnozuojamas iš klinikinių požymių, epidemiologinių, patologoanatominių, histologinių tyrimo duomenų. Skrodžiamose žuvyse matyti aiškių plaukiojamosios pūslės serozinio hemoraginio arba pūlinio uždegimo požymių, viena plaukiojamosios pūslės kamera kartais būna suirusi. Veiksmingų gydymo priemonių nėra. Apsaugos priemonės ir būdai: gerinama vandens ir pašaro kokybė, nustačius plaukiojamosios pūslės uždegimą tvenkiniuose įvedamas karantinas.
353