pláustas, plokščia plaukiojamoji priemonė iš plūduriuojančių daiktų. Gelbėjimo plaustas daromas iš sujungtų plūdžių su viršutiniu klojiniu, iš gumos, plastiko arba nelaidaus vandeniui audinio (toks plaustas automatiškai prisipučia, kai išmetamas iš laivo skęstantiesiems, neleidžia jiems sušalti šaltame vandenyje).
Plaustai persikelti per upes ar ežerus daromi ir iš rąstų, lentų. Upėmis jais plaukiama pasroviui, per ežerus iriamasi irklais, buriuojama. Senovėje, kol dar nemokėta statyti laivų, plaustais plaukdavo ir per jūras, vandenynus. Peru pakrančių indėnai iš ką tik nukirstų 5–9 ochromos kamienų darėsi iki 10 m pločio, 30 m ilgio plaustus. Juose būdavo įrengiami stiebai su burėmis (sumaniai vairuojami gali plaukti ir prieš vėją), pakylos su pavėsinėmis, židiniai. 1947 T. Heyerdahlis (Norvegija) su penkiais bendražygiais plaustu Kon‑Tiki, padarytu iš ochromos kamienų, per 3 mėnesius įveikė 7800 km, perplaukė Ramųjį vandenyną (nuo Peru iki Tuamotu Polinezijoje). 21 a. plaustais plaukiama turistiniais maršrutais.
Kon‑Tiki plaustas