plaũtė (Pulmonaria), agurklinių (Boraginaceae) šeimos augalų gentis. 14 rūšių. Plautė savaime paplitusi Europoje ir Azijoje.
Daugiametė, storą gulsčią ar įstrižą šakniastiebį išauginanti, šiurkščiais plaukeliais apaugusi žolė stačiais, negausiai šakotais stiebais. Pamatiniai lapai dideli, kotuoti, stiebo lapai – bekočiai. Žiedai stiebo viršūnėje susitelkę į suktuko pavidalo žiedynus. Vainikėlis rausvas, raudonai violetinis arba mėlynas, per žydėjimą jo spalva kinta. Vainiklapiai tarpusavyje suaugę į vamzdelį, jo atbraila penkiaskiautė. Mezginė keturlizdė. Vaisius – riešutėlis. Tamsioji plautė (Pulmonaria obscura) ir vaistinė plautė (Pulmonaria officinalis) yra vaistiniai augalai, daugiausia naudojami liaudies medicinoje kvėpavimo takų ligoms gydyti. Gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai auginama ilgalapė plautė (Pulmonaria longifolia), švelnioji plautė (Pulmonaria mollis), kalninė plautė (Pulmonaria montana), raudonoji plautė (Pulmonaria rubra), italinė plautė (Pulmonaria vallarsae).
siauralapė plautė
Lietuvoje savaime paplitusios 2 rūšys – tamsioji plautė ir siauralapė plautė (Pulmonaria angustifolia). Tamsioji plautė auga lapuočių miškuose, gana dažna. Siauralapė plautė – reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gėlynuose kartais auginama vaistinė plautė ir šlakuotoji plautė (Pulmonaria saccharata).
849