plazmdės (vok. Plasmide), ekstrachromosominės (esančios už chromosomos ribų) bakterijų ir grybų genetinės struktūros, kurioms būdingas genetinis savarankiškumas. Plazmidės turi deoksiribonukleorūgšties (DNR) sintezės pradžiai reikalingas nukleotidų sekas. Bakterijų plazmidės yra nedidelės (1–200 ir daugiau bazių porų) žiedinės DNR. Ląstelėje gali būti nuo 1 iki kelių šimtų plazmidžių kopijų. Pagal tai jos skirstomos į mažakopines ir daugiakopines. Plazmidžių skaičius priklauso nuo genotipo ir aplinkos veiksnių. Pagal kai kurias savybes plazmidės artimos nuosaikiesiems virusams: gali pereiti iš vienų ląstelių į kitas, būti dvejopos būklės – laisvos (autonominės) ir įsiterpusios (integruotos) į chromosomą. Pagal šias savybes gebančios įsijungti į chromosomą plazmidės vadinamos episomomis, o gebančios pereiti iš vienos ląstelės į kitą – konjugacinėmis. Tai priklauso nuo plazmidėje esančių genų ir nukleotidų sekų. Plazmidės turi genų, lemiančių kitas bakterijų savybes, dažnai labai svarbias bakterijai išgyventi. Pagal tai, kokius bakterijų požymius lemia, skiriamos F, Col, R, Ent, Hly, kriptinės plazmidės. F plazmidės lemia bakterijų konjugaciją ir apsikeitimą genetine medžiaga – rekombinacijų plazmidės; Col plazmidės koduoja paviršinius toksinus kolicinus, kuriais vienos bakterijos naikina kitas kolicino neturinčias tos pačios rūšies bakterijas; R plazmidės (labai svarbios medicinai ir veterinarijai) lemia atsparumą įvairiems nuodams, tarp jų antibakterinėms medžiagoms, antibiotikams. R konjugacinės plazmidės gali leisti bakterijoms pasikeisti tarpusavyje atsparumo antibiotikams genais, todėl ilgiau (arba dažnai) vartojant tą patį antibiotiką bakterijų populiacija tampa jam atspari. Ent plazmidės koduoja enterotoksiną, kuris sukelia keliautojų diarėją (viduriavimą) ir keletą dizenterijos tipų; Hly plazmidės koduoja veiksnius, sukeliančius eritrocitų irimą (hemolizę). Yra plazmidžių, kurios nesukelia jokių apčiuopiamų savybių, todėl jos vadinamos kriptinėmis (gr. kryptos – slaptas). Plazmidės naudojamos genų inžinerijoje kaip priemonė (vektoriai) perkelti genus ir įterpti juos į ląstelės genomą, t. p. saugoti klonuotus genus. Konstruojamos dirbtinės plazmidės arba naudojamos natūralios kai kurių plazmidžių savybės, ypač augalų genų inžinerijoje. Tai Ti (iš Agrobacterium tumefaciens) ir Ri (iš Agrobacterium rhizogenes bakterijų) plazmidės. Jų plazmidės turi DNR seką, specialiai įterpiamą į augalo ląstelės DNR (vyksta natūrali genų inžinerija). Tai labai palengvina augalų genų inžineriją. Grybų plazmidės koduoja toksinus arba priešingai, fermentus, kurie skaido svetimus toksinus. Augalų mitochondrijose ir plastidėse aptiktos plazmidės gali lemti vyriškąjį citoplazminį sterilumą, naudojamą heterozei gauti.
3163