plazmochèmija (gr. plasma – lipdinys, darinys + chemija), chemijos šaka, tirianti žemųjų temperatūrų plazmoje (103–105 K) vykstančias chemines reakcijas ir fizikocheminius procesus, jų įtaką plazmos savybėms, t. p. kurianti plazmochemines technologijas. Žemųjų temperatūrų plazmai būdinga tai, kad atmosferos ir didesniame slėgyje plazmos visos dalelės yra vienodos temperatūros (kvazipusiausviroji plazma), o mažesniame kaip 30 kPa slėgyje elektronų temperatūra yra daug aukštesnė už molekulių ir jonų temperatūrą (nepusiausviroji plazma). Žemųjų temperatūrų plazmoje vykstantys procesai yra nepusiausvirieji, juos sukelia didelis temperatūros gradientas, elektromagnetinis laukas, slėgio kitimas, elektringųjų dalelių susidūrimai. Susidariusios aukštõs temperatūros sužadintosios ir elektringosios didelės energijos dalelės sąveikauja tarpusavyje, todėl net esant normaliam slėgiui reakcijos vyksta labai dideliu greičiu (10–5–10–2 s) be katalizatorių; jos lengvai valdomos, modeliuojamos ir optimizuojamos. Reakcijų mechanizmą lemia plazmos sąveikos su reaguojančiomis dalelėmis ypatybės, priklausančios nuo plazmos savybių. Keičiant plazmos gavimo sąlygas ir jos sudėtį galima keisti plazmocheminių reakcijų mechanizmą nukreipiant reakciją norima linkme. Dėl plazmocheminių reakcijų savitumo jų kinetikai aprašyti netinka įprastinės cheminės kinetikos lygtys. Tam naudojamos lygtys, kuriose atsižvelgiama į kvantinę energinę atomų ir molekulių struktūrą. Plazmochemija naudojamasi kuriant plazmochemines technologijas. Kadangi plazmocheminių reakcijų greitis didelis, joms vykdyti reikalinga mažesnė technologinė įranga, todėl didėja gamybos efektyvumas. Plazmocheminėse technologijose plazma gaunama plazmos generatoriais (plazmotronas). Pirminės medžiagos plazmai gauti yra oras, azotas, vandenilis, anglies dioksidas.
Plazmocheminiu būdu gaunami kai kurių medžiagų dispersiniai milteliai ir plėvelės, gaminamos azoto trąšos, kvarcinis stiklas, titano oksidas, vandenilio cianidas, ozonas, azoto junginiai, iš gamtinių dujų ar naftos – acetilenas ir vandenilis, atliekama organinė sintezė, apdorojami ir modifikuojami medžiagų paviršiai. Šios technologijos taip pat taikomos labai grynoms, savitų savybių medžiagoms gauti, dažniausiai toms, kurių nėra Žemėje arba jų negalima gauti normaliomis sąlygomis.
2509