plazmotrònas (gr. plasma – lipdinys, darinys + ēlektron – gintaras), plãzminis generãtorius, įtaisas, kuriantis žemos temperatūros dujinio išlydžio plazmą. Plazmotronai skirstomi į lankinius ir aukštojo dažnio. Lankiniame plazmotrone elektros išlydis vyksta darbinėse dujose tarp anodo ir katodo, pats plazmos fakelas išteka iš išlydžio kameros. Išlydį stabilizuoja magnetinis laukas, dujų srautas arba išlydžio kameros sienelės. Degant lankiniam išlydžiui vyksta intensyvi elektrodų erozija, todėl lankinio išlydžio plazmoje visuomet yra elektrodų medžiagos dalelių, kurių kiekį galima valdyti. Siekiant išvengti priemaišų, plokštieji, koaksialiniai arba toroidiniai elektrodai daromi iš aukštos lydymosi temperatūros medžiagų. Aukštojo dažnio plazmotronas dirba megahercų (dažniausiai 13,56 MHz) arba gigahercų (2,45 GHz) dažnių diapazone. Plazmotroną sudaro kamera ir elektromagnetinė ritė, induktorius arba prie aukštojo dažnio energijos šaltinio prijungti elektrodai. Aukštojo dažnio plazmotronai būna indukciniai (juose dujos įkaitinamos sūkurinėmis srovėmis ir plazma neužteršiama šalutinėmis medžiagomis) ir talpiniai. Lankinių plazmotronų galia siekia 102–107 W, fakelo temperatūra plazmotrono išėjime 3000–25 000 K, išlekiančių dalelių greitis siekia 104 m/s, kinetinė jonų energija – 10 eV. Aukštojo dažnio plazmotrono galia siekia 106 W, plazmos temperatūra – 104 K. Lankiniai plazmotronai naudojami pjovimui, lydymui, virinimui, plazmos fakelas – terminiam metalų apdirbimui, dangų sudarymui, spektroskopiniuose tyrimuose. Aukštojo dažnio plazmotronai naudojami smulkiadispersių miltelių gamybai.
2268