plebisctas (lot. plebiscitum – tautos nutarimas), visos šalies ar regiono gyventojų, turinčių balso teisę, apklausa labai svarbiu visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimu.
Plebiscito bruožai
Teisiškai plebiscito procedūra nesiskiria nuo referendumo, kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje) šios sąvokos yra sinonimai, bet kai kuriose skiriasi (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose plebiscitu vadinama visuotinė apklausa, kai klausimą kelia piliečiai, referendumu – balsavimas, kai klausimą kelia įstatymų leidžiamoji institucija). Plebiscitai gali būti rengiami dėl atsiskyrimo nuo valstybės, kuriai priklauso, ir nepriklausomos valstybės sukūrimo, dėl sąjungos su kita valstybe, valstybės valdymo formos, valstybės santvarkos pagrindų klausimais. Plebiscitas yra būdas gauti politinį mandatą apeinant oponuojančias partijas, dėl to šia priemone naudojasi ir totalitariniai režimai (totalitarizmas), siekiantys įteisinti savo valdžią.
Saro krašto gyventojai džiaugiasi 1935 įvykusiu plebiscitu, kuriame 90 % krašto gyventojų pritarė prijungimui prie Vokietijos
Plebiscito atsiradimas ir raida
Plebiscito terminas atsirado senovės Romoje, čia taip vadinti liaudies susirinkimo (lotynų kalba concilium plebis) sprendimai. Naujaisiais laikais plebiscitai skelbti siekiant sužinoti valstybės arba krašto gyventojų nuomonę suverenumo klausimais. Keli tokie plebiscitai įvyko 18 amžiaus pabaigoje Prancūzijos revoliucinių karų laikotarpiu; tai buvo prievartinės aneksijos alternatyva, pvz., per Prancūzijos valdžios organizuotus plebiscitus Belgijoje ir Reino žemėje dėl jų prisijungimo prie Prancūzijos gyventojai buvo bauginami siekiant palankaus rezultato. Vėlesni, pvz., 19 amžiaus viduryje Italijos suvienijimo laikotarpiu vykę plebiscitai buvo demokratiškesni. Vienas garsesnių buvo 1852 Prancūzijoje surengtas plebiscitas, per kurį Napoleonas III panaikino respublikinį valdymą ir paskelbė antrąją imperiją. 20 amžiaus žymiausi plebiscitai: 1905 dėl Norvegijos atsiskyrimo nuo Švedijos, 1935 dėl Saro žemės prijungimo prie Vokietijos.
Plebiscitas Lietuvoje
Lietuvoje vienintelis plebiscitas įvyko 1991 02 09, šiuo veiksmu siekta užbėgti už akių SSRS vadovybės numatytam (1991 03 17) referendumui dėl SSRS išlikimo. Plebiscito rezultatai (daugiau kaip 3/4 Lietuvos gyventojų pasisakė už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika) tapo konstituciniu ir moraliniu pagrindu, kuriuo remdamosi Lietuvos valdžios institucijos galėjo tęsti valstybės atkūrimo darbą. 1992 priimtoje Lietuvos Konstitucijoje plebiscitas nėra numatytas.
2271