„Plejada“ („Pléiade“), 16 a. antros pusės prancūzų poetinė mokykla. Pavadinimas siejamas su 7 poetais, tarsi sudarančiais Plejadžių (Sietyno) žvaigždyną (pirmąkart taip pavadinti 7 Ptolemajų epochos Aleksandrijos poetai, 1323 – 7 Tulūzos regiono poetai ir 7 poetės). Prancūzų poetų grupė, iš pradžių pasivadinusi Brigada (Brigade), susibūrė apie antikos žinovą J. Dorat. Grupei priklausė P. de Ronsard’as, J. du Bellay, P. de Tyard’as, J. A. de Baïfas, E. Jodelle’is, vėliau prisijungė R. Belleau, J. Bastier de La Péruse’as, J. Pelletier du Mans’as. 1549 J. du Bellay parašė grupės manifestą Prancūzų kalbos gynimas ir pašlovinimas (Défense et illustration de la langue française). Plejada prisidėjo prie literatūrinės kalbos formavimo, praturtino poeziją naujomis formomis, jos nariai kūrė gamtos, meilės, filosofinę, eleginę lyriką, tragedijas ir komedijas, aukštino renesansinį laisvo harmoningo gyvenimo idealą. Vėlesnėje kūryboje atsirado klasicizmo bruožų.
510