Plejãdės (Pleiades), graikų mitologijoje – titano Atlanto ir okeanidės Plejonės 7 dukterys: Alkionė, Elektra, Kelaino, Maja, Meropė, Steropė, Taigetė. Visos ištekėjusios už dievų, tik viena Meropė už mirtingojo Sisifo.
Pasak vieno mito varianto, Plejadės pavirto balandėmis po medžiotojo Oriono persekiojimo – net 5 mėnesius jos buvo persekiojamos. Dzeusas jas pamilusį Orioną ir balandes perkėlė į dangų ir pavertė Plejadės žvaigždynu (lietuviškai Sietynas). Šešios žvaigždės ryškios, o septintoji (Meropė) – vos įžiūrima, nes buvo paprasto mirtingojo žmona.
Pasak kito mito varianto, Plejadės pavirto žvaigždėmis po savo brolio Hiado ir seserų hiadžių mirties. Mitas kilo dėl žvaigždynų judėjimo: Oriono žvaigždynas (lietuviškai Šienpjoviai) juda paskui Plejadės žvaigždyną. Kadangi Plejadės žvaigždynas matomas vasarą, kai valstiečiai nuima derlių, o žvejai žūklauja, buvo manoma, kad šios dangaus nimfos yra giminingos Okeanui. Jos buvo jūreivystės globėjos. Iš Plejadės vardo kilo plejados sąvoka, reiškianti žymių žmonių (poetų, menininkų, politinių veikėjų, karvedžių ), turinčių bendrus siekius, pažiūras, grupę.