plẽkšninės (Pleuronectidae), plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio žuvų šeima. Daugiau kaip 40 genčių, apie 100 rūšių. Paplitusios jūrose ir vandenynuose, didžiausia rūšių įvairovė Ramiojo vandenyno šelfe. Kūnas nuo 7 cm iki 4,5 m ilgio, iki 330 kg masės, asimetriškas, labai plokščias, ovalo arba rombo formos. Kaukolė asimetriška. Akys vienoje viršutinėje (dažniausiai dešinėje) kūno pusėje. Viršutinė kūno pusė tamsi; apatinė, ant kurios žuvis guli dugne, šviesi. Plekšninės prisitaikydamos prie dugno gali keisti kūno spalvą. Pelekai be dygiųjų spindulių. Nugaros ir pauodegio pelekai eina per visą kūną nuo galvos iki uodegos; su uodegos peleku dažniausiai nesijungia. Ikrai pelaginiai. Lervos simetriškos, turi plaukiojamąją pūslę. Plekšninės gyvena žemynų pakrantėse, negiliose vietose ant dugno. Minta bestuburiais, kai kurios plekšninių rūšys plėšrios. Verslo objektas. Dėl gero skonio ypač vertinami paltusai.
Lietuvoje 3 rūšys. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais dažna Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica), ilgis iki 91 cm (dažniausiai sugaunamos 35–40 cm). Akys dešinėje kūno pusėje. Viršutinė kūno pusė ruda su oranžinėmis arba rausvomis dėmėmis, apatinė (kairioji) – balta, rečiau su gelsvomis ar rusvomis dėmėmis. Minta bestuburiais, mažomis žuvimis. Subręsta 3–4 m., neršia žiemą ir pavasarį. Verslo objektas. Baltijos jūroje paplitusi, dažnai įplaukia į Kuršių marias, Nemuno žemupį Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus). Kūnas iki 45 cm ilgio (dažniausiai sugaunamos 20–30 cm), iki 1000 g masės. Akys dešinėje, rečiau kairėje kūno pusėje. Viršutinė kūno pusė dažniausiai rusvai arba pilkai žalsva su apvaliomis šviesiai rudomis ar oranžinėmis dėmėmis, apatinė (akloji) gelsva arba rusva. Paprastoji gelsvapelekė plekšnė ties Lietuva reta.
a – Baltijos jūros plekšnė, b – Baltijos upinė plekšnė
976
-plekšnė