plenerinė muzika

plenèrinė mùzika, muzikos kūriniai, atliekami lauke. Susiklostė ikiistoriniais laikais. Daugelio tautų muzika visada atliekama lauke. Plenerinė muzika susijusi su darbu, apeigomis, karyba. Viena seniausių jos formų – gamtos garsų imitacijos ir įprasminimai (garsų pamėgdžiojimai). Plenerinei muzikai priskiriama alpinės kalnodaros regionų gyventojų dainavimo būdas jodliavimas, piemenų (ir Lietuvoje) šūksniai arba šūksninės dainos oliavimai, vokaliniai ir instrumentiniai raliavimai, lietuvių šienapjūtės dainos valiavimai, jūreivių, sielininkų, valtininkų (barkarolė), mongolų jojimo ir kitos dainos, apeigų, procesijų giesmės ir instrumentinė muzika, kariškoji muzika (ir janyčarų muzika). Sukurta signalų (fanfara), noktiurnų, serenadų, divertismentų, maršų ir kitų plenerinės muzikos kūrinių, tarp jų – G. F. Händelio 3 siuitos Muzika ant vandens (Water Music 1717) ir siuita Karališkojo fejerverko muzika (Music for the Royal Fireworks 1749). Pasaulio plenerinės muzikos kultūrai reikšmingi varpai (ir kariljonas, vėjo varpeliai), kurantai, gamelanas, Eolo arfa, Alpių trimitas, daudytės, ragai, žvejų lenta ir kiti instrumentai. Plenerine muzika laikytina dainų švenčių, muzikos festivalių koncertai estradose, parkuose, operų, operečių, miuziklų lauko spektakliai.