Žemaičių plento tiesimo darbai (apie 1930; Kretingos muziejus)

pléntas, sausumos kelias su tvirta (skaldos, žvyro, akmenų grindinio) danga. Dažniausiai plento danga daroma iš kelių sluoksnių pasluoksniui smulkėjančios skaldos. Tankinant paklotą skaldą smulkesnių frakcijų grūdeliai įsiterpia tarp stambesnių; tankinama kiekvieną sluoksnį laistant vandeniu (baltasis plentas) arba organine rišamąja medžiaga (juodasis plentas). Lietuvoje svarbesnius kelius plentais imta vadinti 19 a. pradžioje, kai per Lietuvą nutiesti Sankt Peterburgo–Varšuvos plento ruožai: Suvalkai–Kaunas (1820) ir Kaunas–Zarasai (1835). Žymiausi Lietuvos plentai yra Žemaičių plentas (1938) ir Aukštaičių plentas (1939; abiejuose paklota baltojo plento danga). Nuo 20 a. vidurio plento terminas vartojamas tradiciškai; į oficialias kelių klasifikacijas plento kategorija neįtraukta.

2926

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką