plėnūnė

plėnnė (Asphodelus), plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalų gentis. 12 rūšių. Plėnūnė savaime paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Pietvakarių Azijoje. Vienametė arba daugiametė, retai dvimetė žolė su storais šakniastiebiais. Lapai pamatiniai, linijiški arba cilindriški, apatinėje dalyje plėviški, lygiakraščiai. Žiedynstiebis tuščiaviduris, 0,3–1,2 m aukščio. Žiedai žiedynstiebio viršūnėje susitelkę į varpos pavidalo kekę. Apyžiedžio lapeliai 6, balti arba rausvi, rečiau geltoni, kiekvienas su 1 ryškia gysla. Vaisius – trilizdė atsidarančioji dėžutė su 3 arba 6 sėklomis. Baltoji plėnūnė (Asphodelus albus), šakotoji plėnūnė (Asphodelus ramosus), standžialapė plėnūnė (Asphodelus fistulosus), siauralapė plėnūnė (Asphodelus tenuifolius) auginama gėlynuose. Lietuvoje gėlynuose neretai auginama baltoji plėnūnė.

baltoji plėnūnė

849