pleotròpija (gr. pleōn – daugiau + tropos – kryptis), daugybinis geno veikimas. Dažniausiai apie pleotropiją sprendžiama pagal geno mutacijas. Pleotropija yra, jeigu mutacija keičia daug organizmo požymių ir savybių. Skiriama santykinė ir tikroji. Santykinė pleotropija pasireiškia todėl, kad organizme visi procesai yra susiję, vieno jų pokytis gali turėti įtakos visai susijusių procesų grandinei. Tipiškas santykinės pleotropijos pavyzdys yra žmogaus pjautuvinė mažakraujystė. Žinoma, kad viename iš hemoglobino genų (konkrečiai, β‑hemoglobino) vienas nukleotidas pakeistas kitu. Dėl to polipeptide pakinta tik viena aminorūgštis (vietoje glutamo rūgšties atsiranda valinas), bet tai lemia aprūpinimo deguonimi sutrikimą, svarbų visų organų veiklai. Tikroji pleotropija yra tada, kai genas skirtingose ląstelėse arba įvairiu metu (priklauso nuo aplinkybių) veikia skirtingu būdu. Tikroji pleotropija buvo įrodyta ir nustatytos jos priežastys tik molekulinės genetikos metodais ištyrus geno veiklos reguliacijos mechanizmus. Žinduolių organizme tikroji pleotropija dažniausiai yra dėl alternatyviojo splaisingo, kai iš to paties geno pirminio nuorašo – pre‑informacinės ribonukleorūgšties (pre‑mRNR) – susidaro skirtingos mRNR. Žmogaus genome tai būdinga apie 75 % genų.
3163