plėšinia, žemdirbystės reikalams pradedami naudoti žemės plotai, kurie visai ar ilgą laiką (keliolika ar keliasdešimt metų) nebuvo dirbami. Esti apaugę natūralia, dažniausiai žoline, laukine augalija. Plėšiniai paplitę Azijos stepėse, Šiaurės Amerikos ir Australijos prerijose, Vengrijos puštoje, t. y. tose vietose, kur prieš užsiimant žemdirbyste ankstesnis žmonių verslas buvo arklių, galvijų, avių auginimas. Sovietų Sąjungoje daug plėšinių pradėta naudoti 1954–60 – Kazachijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Pavolgyje, Urale suarta apie 42 mln. hektarų. 21 a. pradžioje Lietuvoje plėšiniams galima priskirti užleistas artas žemes, kai kuriuos krūmų, pievų ir dirvonų plotus.
445
229