plėšrieji paukščiai
plėšreji paũkščiai (Falconiformes), paukščių (Aves) klasės būrys. 5 šeimos: amerikiniai grifai (arba Naujojo pasaulio grifai), žuvininkiniai (Pandionidae; žuvininkas), vanaginiai, sekretoriniai, sakaliniai; 307 rūšys (Lietuvoje 28 rūšys). Paplitę visuose žemynuose. Kūno ilgis 14–115 cm, masė 35 g–12 kilogramų. Snapas trumpas, jo viršūnė nulinkusi žemyn. Antsnapio pamate yra vaškinė – plikas, kartais spalvotas odos plotas. Vaškinėje atsiveria šnervės. Kojų pirštai be plunksnų, ilgi, baigiasi riestais ir aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Sparnai ilgi, smailūs arba apvalūs. Plunksnos neryškių spalvų, prigludusios prie kūno. Kartais patinai ryškesnių spalvų, patelės didesnės už patinus. Veiklūs dieną. Vikriai skraido, gali sklandyti. Žeme vaikšto retai. Gyvena miškuose, stepėse, kalnuose, prie vandenų. Minta gyvūniniu maistu. Monogamai. Dažnai poros būna pastovios. Lizdą krauna medžiuose, rečiau ant žemės. Deda 1–7 kiaušinius. Peri patinas ir patelė 4–8 savaites. Veda vieną vadą per metus. Jaunikliai paukščiukiniai, apaugę pūkais. Lizde išbūna 1–3 mėnesius. Sėslūs ir migruojantys. Labai svarbūs ekosistemai. Saugomi. Į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta 15 rūšių.
3102