plėtrõs bánkas, specializuota kredito įstaiga, kuri vyriausybėms, valstybinėms institucijoms ir bendrovėms teikia ilgalaikes ir vidutinės trukmės paskolas šalies ekonominei plėtrai finansuoti, dažnai ir finansines garantijas, techninę pagalbą, konsultacijas plėtros projektų vykdytojams. Plėtros bankų paskolos naudojamos investicijoms į pramonės, statybos, transporto, ekonominės ir socialinės infrastruktūros, smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, švietimo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos ir kitus projektus, kurie atitinka nustatytus techninio, ekonominio, finansinio, institucinio patikimumo reikalavimus. Šios paskolos gali būti teikiamos palankesnėmis sąlygomis nei skolinantis iš kitų finansų institucijų (pvz., už mažesnes palūkanas ar finansuojant projektus, kuriems komerciniai bankai atsisako suteikti kreditą), bet plėtros bankai dažniausiai reikalauja, kad paskolų gavėjai kuo efektyviau naudotų gautas lėšas tik projekte numatytiems tikslams ir prireikus pateiktų tai patvirtinančius dokumentus. Kitaip nei komerciniai bankai, plėtros bankai nepriima indėlių, nevykdo atsiskaitymo ir mokėjimo operacijų, neteikia trumpalaikių paskolų. Plėtros bankų steigėjai ir nariai yra valstybės ir tarptautinės organizacijos. Plėtros bankai gali būti pasauliniai, regioniniai (regioninės plėtros bankai) ir vietiniai. Pasauliniai plėtros bankai yra Pasaulio banko dvi svarbiausios institucijos: Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Tarptautinė plėtros asociacija, kurių narės yra dauguma pasaulio valstybių (ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės suteikia didžiausią dalį šių institucijų veiklai reikalingų lėšų, o paskolas dažniausiai gauna ekonomiškai silpnesnės šalys). Regioniniai plėtros bankai, kurių narės yra tam tikro ekonominio regiono valstybės, siekia spręsti regionines ekonomines problemas, skatinti šalių narių bendradarbiavimą ir ekonominę integraciją. Didžiausi regioniniai plėtros bankai – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos Tarybos plėtros bankas (įkurtas 1956, būstinė Paryžiuje, turi 40 šalių narių, kurios, išskyrus Vatikaną, įeina į Europos Tarybą; įgyvendina Europos Tarybos solidarumo politiką finansuodamas projektus, skatinančius socialinę integraciją, žmogiškojo kapitalo plėtrą, darbo vietų kūrimą, pagalbą pabėgėliams, migrantams, stichinių ir ekologinių nelaimių aukoms, gamtosaugos projektus; Lietuva narė nuo 1996 ir gauna paskolas grįžtančių tremtinių aprūpinimo gyvenamuoju plotu, mokslo ir studijų įstaigų renovavimo, rekonstravimo ir ilgalaikio turto įsigijimo programoms bei kitiems projektams), Tarpamerikinis plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Afrikos ekonominės plėtros arabų bankas. Vietiniai plėtros bankai (dažniausiai valstybiniai, rečiau privatūs) veikia vienos šalies teritorijoje ir teikia paskolas projektams, kurie atitinka šalies ekonominės plėtros prioritetus (pvz., Brazilijos plėtros bankas, Kinijos plėtros bankas, Vokietijos plėtros bankas Kreditanstalt für Wiederaufbau, 1994–2000 veikęs Lietuvos vystymo bankas).
2047
Europos Tarybos plėtros bankas