pleuritas

pleurtas (pleuritis; gr. pleura – šonas), pleuros lapelių uždegimas. Infekcinį pleuritą sukelia mikroorganizmai (pneumokokai, stafilokokai, klebsielės, Haemofilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos, bakteroidai, virusai ir kiti) arba jų toksinai, patekę į pleurą su limfa ir krauju. Neinfekcinės kilmės pleuritą sukelia navikinis procesas, kraujo, sisteminės jungiamojo audinio ligos, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (sergant kepenų, inkstų, kasos ligomis) krūtinės ar šonkaulių trauma, apsinuodijimas asbestu. Dažniausiai pleuritas kyla sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze. Skiriamas sausasis (fibrininis) pleuritas, kai ant krūtinplėvės lapų susikaupia fibrino, ir šlapiasis (eksudacinis), kai ertmėje tarp lapų atsiranda skysčio. Sausasis pleuritas dažnai būna šlapiojo pleurito pradinė stadija. Pagal skysčio pobūdį šlapiasis pleuritas būna serozinis (prisikaupia iš kraujagyslių prasisunkusio baltymingo skysčio), hemoraginis (skystyje gausu eritrocitų) ir pūlinis (skystyje būna daug neutrofilinių leukocitų, bakterijų). Sergant pleuritu ligoniui pakyla temperatūra, jam silpna, pablogėja apetitas, skauda krūtinę, prakaituojama, kosima, padažnėja kvėpavimas, krečia šaltis. Vienas į kitą trindamiesi pleuros lapeliai nugaroje ar šone sukelia skausmą, kuris stiprėja giliai kvėpuojant, kosint, čiaudint, mažiau skauda gulint ant nesveiko šono. Skysčiui kaupiantis ertmėje pleuros lapeliai atsiskiria vienas nuo kito, per kelias dienas skausmas sumažėja arba visiškai pranyksta. Susikaupus daugiau skysčio (iki 2–3 l), jis spaudžia plaučių audinį, tarpuplaučio organus, ligonis ima dusti. Dažniausios komplikacijos – pleuros empiema, plaučių pūlinys, kvėpavimo nepakankamumas. Diagnozuojama stuksenant (girdimas paduslėjęs garsas pažeistoje pusėje), išklausant plaučius (susilpnėja kvėpavimas, jei skysčio pleuros ertmėje nėra, girdimas pleuros trynimosi ūžesys), atlikus kraujo tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą ar kitus radiologinius tyrimus, plaučių sonoskopiją, pleuros ertmės skysčio mikroskopiją ir mikrobiologinį tyrimą. Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Infekcinis pleuritas gydomas antibiotikais, vaistais nuo uždegimo, atliekama pleuros ertmės punkcija (ištraukiamas skystis iš pleuros ertmės), prireikus – pleuros ertmės drenavimas, pleuros dekortikacija (šalinamos fibrino apnašos ir sąaugos). Gydomo ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta per 2–3 savaites, jis visiškai pasveiksta per 1–2 mėnesius.