plieninės konstrukcijos

laikančiosios plieninės konstrukcijos

pliennės konstrùkcijos, statybinės konstrukcijos, pagamintos iš statybinio, tiltų arba nerūdijančio plieno; dažniausiai naudojama metalinių konstrukcijų rūšis. Būna įprastinės valcuotosios ir lengvosios iš lankstytųjų profiliuočių (plonasienės konstrukcijos). Skiriamos laikančiosios (strypinės ir ištisinės lakštinės) ir atitvarinės plieninės konstrukcijos. Laikančiųjų strypinių plieninių konstrukcijų pagrindiniai konstrukciniai elementai yra ištisinės, plonasienės, perforuotosios sijos, kolonos, plokščiosios spyrinės ir bespyrės, erdvinės (kryžminės konstrukcijos) santvaros, rėmai, arkos ir pavieniai strypai (templės).

Iš jų sudaromos konstrukcinių sistemų grupės, pritaikytos tam tikriems statiniams, pvz., pramoninių pastatų ir statinių karkasams su pokraninėmis sijomis, darbo aikštelėmis ir kitiems; plačių tarpatramių geležinkelių, automobilių kelių ir miesto tiltams; civilinių pastatų (aukštuminių gyvenamųjų namų, prekybos pastatų) karkasams; plačianavių pastatų tarpaukštinėms perdangoms, stogų konstrukcijoms ir kitiems; aukštiesiems statiniams – radijo ir televizijos bokštams ir stiebams, elektros linijų atramoms, dūmtraukiams, naftos ir dujų gręžinių bokštams; hidrotechniniams statiniams, estakadoms, kranams ir kitiems. Ištisinės lakštinės laikančiosios plieninės konstrukcijos naudojamos dujų, skysčių, biralų talpykloms, specialioms konstrukcijoms (aukštakrosnėms, dujų valykloms, didelio skersmens dujotiekio, naftotiekio, magistralinio vandentiekio, t. p. technologiniams vamzdynams). Atitvarinės plieninės konstrukcijos – tai įvairios viensluoksnės ir sluoksniuotos išorinių sienų apdailos, t. p. stogo dangos plokštės. Plienines konstrukcijas geriausia gaminti gamyklose tokio didumo, kokias galima vežti geležinkeliais, automobilių keliais, miestų gatvėmis pagal galiojančias eismo taisykles. Plieninių konstrukcijų elementai gamykloje dažniausiai suvirinami elektriniu būdu, rečiau jungiami stipriaisiais varžtais, statybvietėje – jungiami paprastaisiais arba stipriaisiais varžtais, rečiau suvirinami.

Plieninės konstrukcijos gali būti iš anksto įtempiamos (įtemptosios konstrukcijos), derinamos su kitokių medžiagų konstrukcijomis – sudaro kompleksines statybines konstrukcijas (plienines betonines, sluoksniuotąsias – su termoizoliacinės medžiagos intarpu). Palyginti su statybinėmis konstrukcijomis iš kitokių medžiagų plieninės konstrukcijos yra vienalytės struktūros, lengvos (bet didelės laikomosios galios), gali būti pagamintos įvairių geometrinių formų, todėl architektūriškai raiškios, paprastai ir greitai montuojamos, išmontuojamos, jei reikia – naudojamos pakartotinai, stiprinamos, atnaujinamos, be to, plienas ir suvirintosios jungtys nepraleidžia skysčių ir dujų. Plieninių konstrukcijų trūkumai: agresyvioje aplinkoje greitai rūdija, todėl turi būti apsaugotos nuo korozijos (dažomos, lakuojamos, dengiamos spalvotųjų metalų ir kitomis dangomis), menkai atsparios kaitrai (per keliolika minučių, pvz., per gaisrą, plienas gali įkaisti iki 600 °C temperatūros, tampa plastiškas ir netenka laikomosios galios).

tilto plieninės konstrukcijos

Istorija

Plieninės konstrukcijos naudojamos nuo 19 a. vidurio, kai pradėta gaminti valcuotuosius plieninius gaminius (bėgius, profiliuočius, lakštus). Plieninės konstrukcijos greitai išpopuliarėjo ir iki 20 a. pradžios beveik visur pakeitė kitokias metalines konstrukcijas – ketines, valcuotąsias geležines. 21 a. pradžioje plieninės konstrukcijos buvo bene labiausiai paplitusios statybinės laikančiosios konstrukcijos. Pastatyta daug unikalių sudėtingos formos pastatų, kurių laikančiosios konstrukcijos yra plieninės kabamosios konstrukcijos, kryžminės konstrukcijos, kevalai.

Lietuvoje

Lyduvėnų geležinkelio tiltas (Kauno apskrities viešoji biblioteka)

Karaliaus Mindaugo tilto Vilniuje plieninės konstrukcijos

Lietuvoje 1862 Kaune iš valcuotųjų plieninių elementų pastatytas Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną (per II pasaulinį karą sugriautas, 1945–48 atstatytas); tai vienas pirmųjų plieninių konstrukcijų statinių. Per I pasaulinį karą pastatytas aukštas (42 m) ir ilgas (570 m) geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį Lyduvėnuose. Svarbesni automobilių kelių plieniniai tiltai: per Nemuną Kaune (Aleksoto Vytauto Didžiojo tiltas, 20 a. 4 dešimtmečio pradžia), ties Druskininkais (1973), Alytuje (1967 ir 1977), per Nerį Vilniuje (Žaliasis, 1952) ir arkinis Karaliaus Mindaugo (2003), per Dubysą ties Ariogala (1979) ir kiti. Svarbesni pastatai, kurių laikančioji stogo konstrukcija yra plieninė: Kauno sporto halė (kniedytos plieninės arkos, 1938), Dainų estrada Vilniuje (kabamosios konstrukcijos, 1960), Vilniaus koncertų ir sporto rūmai (kabamosios konstrukcijos, 1971), Siemens arena Vilniuje (kryžminės konstrukcijos, 2004) ir kiti.

1719