plikaskliai, nesisteminė augalų grupė. Apima pušūnų, ginkmedūnų (Ginkgophyta), cikūnų (Cycadophyta) ir gnetūnų skyrius. Žinoma apie 900 rūšių. Plikasėkliai paplitę visame pasaulyje. Iki 20 a. vidurio plikasėkliai buvo laikomi augalų skyriumi – Gymnospermae. Manoma, plikasėkliai atsirado karbono periodu. Plikasėkliams būdingas dangalais nuo aplinkos neapsaugotas sėklapradis. Vyrauja sporofito stadija, gametofito stadija trumpa. Išaugina dviejų tipų sporas – mikrosporas ir makrosporas. Gametofitai susidaro mikrosporų ir makrosporų viduje. Mikrogametofitai susidaro mikrosporose. Makrogametofitai susidaro sėklapradžiuose ir subrandina daug kiaušialąsčių. Mikrospora patenka ant makrosporos (perneša vėjas arba vabzdžiai), įsiskverbia į sėklapradį ir subrandina spermatozoidų, kurie apvaisina kiaušialąstes. Po apvaisinimo susidaro daug gemalų turintis sėklapradis, tačiau toliau vystosi tik vienas iš jų, kiti sunyksta. Subrendusiose sėklose būna 1 gemalas (retai keli). Lietuvoje savaime paplitę 3 rūšių plikasėkliai priklauso pušūnų skyriui. Kiti plikasėkliai auginami želdynuose, miškuose, kambariuose, oranžerijose.
849