Pliskà, senovės miestas, buvęs Rytų Bulgarijoje, 25 km į šiaurės rytus nuo Šumeno. Išlikę Pliskos griuvėsiai.
Istorija
Pasak Bulgarijos kronikų, 7 amžiuje miestą įkūrė chanas Asparuchas. 681–893 po Kristaus buvo Bulgarijos sostinė. 10 amžiuje po Kijevo Rusios ir Bizantijos antpuolių Pliskos reikšmė mažėjo. 14 amžiuje miestą sugriovė turkų kariuomenė.
Miestas
23 ha ploto miestą sudarė tvirtovė, vidinis ir išorinis miestas. Ankstyvuoju laikotarpiu (681–811) mieste buvo medinių pastatų, tarp jų ir spėjami chano reprezentaciniai rūmai. 9 amžiuje pastatyti akmeniniai rūmai su keturiais bokštais, spiraliniais laiptais, sosto sale. Tvirtovėje rasta vadinamųjų Mažųjų rūmų (manoma, juose gyveno valdančiosios dinastijos atstovai), diduomenės rūmų su uždarais kiemais ir jų viduje esančia cerkve, pagoniškų šventyklų, pirčių liekanų, rūmų cerkvės, didžiosios bazilikos (prie jos būta vienuolyno ir maisto saugyklų) griuvėsių. Tvirtovėje ir vidiniame mieste rasta cerkvių liekanų. Pliską gynė trys gynybinės konstrukcijos: pylimas ir griovys, vidinį miestą gynusi dviguba medinė siena datuojama 8 amžiumi, 9 amžiuje pastatyta 48 ha ploto akmeninė tvirtovė su 13–14 m aukščio bokštais ir keletu vartų. Vidiniame mieste buvo plytų siena su dvejais vartais. Dalis tvirtovės pastatų buvo sujungti slaptais požeminiais 1 m pločio, iki 2 m aukščio tuneliais iš akmens ir medžio. Vanduo buvo tiekiamas iš gretimų kaimų moliniais vamzdžiais, vėliau – iš šulinių ir rezervuarų. Ties miestu randama paminklinių akmenų, vadinamųjų devtašlarų. Prie bazilikos buvusiame krikščioniškame 10–11 amžiuje nekropolyje atkasta turtingų kapų. Mieste rasti 42 įrašai senovės graikų kalba ir kirilika. Gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste (arkliai, avys), puodininkyste, kalvyste, juvelyrika, stiklo gamyba.
Tyrinėjimai
Miestą 1899–1900 tyrė Rusijos archeologijos instituto Konstantinopolyje ekspedicija (vadovas F. Uspenskis): atkastos sosto salės ir didžiosios bazilikos, pagonių ir krikščionių šventovių, sienų liekanos. Vėliau bulgarų archeologas R. Popovas atkasė akmeninę koloną su įrašu graikų kalba, įvardijančiu Pliską kaip Bulgarijos sostinę. 4 dešimtmetyje Pliską tyrusi Šiaurės rytų Bulgarijos archeologų draugijų sąjungos Bulgarijos senovė ekspedicija atkasė diduomenės rūmų liekanų, laidojimo paminklų. 20 amžiaus 6 ir 7 dešimtmetyje buvo atkasta daug gyvenamųjų pastatų, cerkvių, dirbtuvių, vandens rezervuarų liekanų. 9 dešimtmečio pradžioje kasinėta reprezentacinių rūmų, didžiosios bazilikos ir tvirtovės sienų aplinka. Smulkiau ištirta bazilika ir prie jos buvęs vienuolynas, pirtys, slapti tvirtovės tuneliai, gynybiniai įtvirtinimai; atkasta gynybinių sienų, chano rūmų griuvėsiai, rasta medinių pastatų liekanų. SSRS ekspedicija (vadovė S. Pletniova) rado ankstyviausią įtvirtinimą – medinę dvigubą sieną. 1997–99 Pliskos archeologinių tyrimų finansavimas nutrauktas. 1997 Vokietijos ir Bulgarijos ekspedicija pradėjo tirti laidojimo paminklus. Rasta statybinių medžiagų (2–3, 5–7 amžių plytos), auksinių (žiedai, karoliai, sagos, diržo sagtis, relikvijorius), bronzinių (diržų sagtys, aplikacijos, žiedai, apyrankės, auskarai, dauguma datuojami 10–11 amžiumi), geležinių (strėlių antgaliai, noragai, kauptukai, pjautuvai, diržų sagtys, dėklai, vinys, durų sąvaros, spynos) kaulo ir rago, stiklo (apyrankės, karoliai), molinių (didelės amforos, ąsočiai, arbatinukai, nublizginti puodai su išgraviruotais ornamentais) dirbinių, taip pat 32 Bizantijos (9–12 amžiaus) monetos, 10–11 amžiaus spaudų, priklausiusių privatiems asmenims, Bizantijos karo vadams ir Bizantijos imperatoriui Bazilijui II. Radiniai saugomi Varnos muziejuje, Nacionaliniame archeologijos muziejuje (Sofija), Istorijos muziejuje (Šumenas), Archeologijos muziejuje (Pliska; radiniai po 1971).
Pliskos bazilikos fragmentas