Pltvicos ežer nacionãlinis párkas (Nacionalni park Plitvička jezera), saugoma teritorija Kroatijoje, Dinarų kalnyno šiaurinėje dalyje, tarp Male Kapele ir Lička Plješivica kalnų, į pietus nuo Karlovaco. Plotas 297 km2. Didžiausias aukštis 1279 m (Seliški vrh kalnas), žemiausia vieta – 480 metrų. Saugomi karsto reiškiniai, vandens telkiniai, miškai. Tekanti tarp klinčių ir dolomitų upė maitinasi karbonatais prisotintais požeminiais karstiniais vandenimis. Jiems sušilus ištirpusio anglies dioksido kiekis mažėja ir, veikiant mikroorganizmams bei augalijai, dalis karbonatų nusėda klintinio tufo (travertino) pavidalu; upės dugne bei pakrantėse kyla travertino užtvankos. Taip upėje formuojasi užtvenktiniai ežerai. Yra susidariusi 8 km ilgio 16 užtvenktinių ežerų, jungiamų 92 krioklių (didžiausias – Sastavci, 72 m aukščio), kaskada. Ežerų vanduo būna žydrų, mėlynų, žalių atspalvių (priklauso nuo apšvietimo). Plitvicos ežerų nacionalinio parko ežerai užima 2,17 km2 plotą. Skiriami Aukštutiniai (Gornja jezera) ir Žemutiniai (Donja jezera) ežerai.
Plitvicos ežerų nacionalinis parkas
Plitvicos ežerų nacionalinis parkas
Plitvicos ežerų nacionaliniame parke yra daugiau kaip 50 karstinių urvų (didžiausias – Pećina Šupljara), travertino šulinių, vamzdžių, uždangų. Čorko duburio (Čorkova uvala) pirmykščio miško draustinis (plotas 0,8 km2). Parke auga 1146 rūšių augalai, iš jų 72 endeminiai, vyrauja eglės, kadagiai, bukai. Veisiasi daugiau kaip 50 rūšių žinduoliai (rudieji lokiai, lūšys, vilkai, stirnos, šikšnosparniai), peri daugiau kaip 120 rūšių paukščiai. Ežeruose veisiasi upėtakiai. Plitvicos ežerų nacionalinis parkas įkurtas 1949, įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą 1979.
1576