pliuralizmas

pliuralzmas (lot. pluralis – daugybinis), geopolitikos koncepcija, pagal kurią tarptautinėje arenoje svarbios ne tik suverenios valstybės, bet ir kiti tarptautinės politikos veikėjai. Pagal pliuralistinį valstybės supratimą užsienio politiką formuoja ne valstybė, bet konkretūs žmonės ar jų grupės. Pliuralizmo požiūriu, šiuolaikinės tarptautinės politikos pagrindinis tikslas yra dėl didėjančios valstybių tarpusavio priklausomybės atsirandančių problemų veiksmingo sprendimo paieška. Šiuolaikinę tarptautinę politiką formuoja ir joje veikia tarptautinės verslo, laivybos ir kitos bendrovės, bankai, tarptautiniai įvairių šalių piliečių susivienijimai, tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, Greenpeace). Suintensyvėję tarptautiniai ryšiai, komunikacijos ir transporto priemonių tobulėjimas, dideli tarptautinės prekybos mastai lemia, kad tarp suverenių valstybių susiklosto santykiai, kai kiekvienos jų nacionalinių interesų patenkinimas tampa sunkiai įmanomas arba išvis neįmanomas be tarpusavio bendradarbiavimo. Todėl karas, kaip nacionalinių interesų patenkinimo priemonė, praranda reikšmę. Tikruoju valstybės galios rodikliu pliuralistai laiko ne ginkluotąsias pajėgas ar gebėjimą užimti naujas teritorijas, bet mokslą, technologijas, žinias, informaciją ir gebėjimą įsilieti į pasaulinius procesus. Pliuralizmas atmeta valstybės, kaip vieno, neskaidraus veikėjo, ir tarptautinės aplinkos, kaip iš anksto nustatytos ir nepakeičiamos, įvaizdžius. Anot pliuralizmo šalininkų, valstybės veikimui tarptautinėje aplinkoje poveikio gali turėti ne tik pati tarptautinė aplinka kaip nepriklausomų valstybių interesų susidūrimo vieta, bet ir kiti veiksniai – tarptautinės organizacijos, valstybių vidaus politika ir net pavieniai individai. Pliuralizmas prieštarauja realizmo pagrindiniam teiginiui, kad sprendimų priėmėjai veikia racionaliai siekdami savo politinių tikslų. Pagal pliuralizmą tikrovėje tarptautinių veikėjų racionalumas yra ribotas. Pavieniai valstybės veikėjai, skatinami nacionalizmo, etniškumo, idealų, diplomatinių įgūdžių ir tarptautinės sistemos suvokimo, yra pasaulio politikos pokyčių pagrindiniai kūrėjai. Tarptautinė sistema gali varžyti valstybių veiksmus, bet tik individai tuos veiksmus nulemia. Pliuralizmui būdinga tarptautinė integracija. Politikos moksluose pliuralizmas išpopuliarėjo 20 a. 8 dešimtmetyje.