pliuviogrãfas (lot. pluvia – lietus + gr. graphō – rašau), pliuviomètras, automatinis prietaisas skirtas skystų kritulių kiekiui bei trukmei matuoti ir registruoti, kartu rodyti kritulių intensyvumą (kiekį per laiko vienetą). Dažniausiai pliuviografo veikimas pagrįstas mechaniniu principu. Kritulių priimtuvą sudaro 500 cm2 ploto indas, iš kurio vanduo pro piltuvo formos kiaurymę suteka į kamerą su plūde. Plūdė svirtelėmis sujungta su ant besisukančio būgno rašančia plunksnele. Būgną aplink ašį per 24 h apsuka laikrodinis mechanizmas. Ant būgno uždedama speciali juosta – pliuviograma, sugraduota horizontaliomis (rodo lietaus kiekį) ir vertikaliomis (rodo laiką) linijomis. Kai kamera prisipildo, vanduo iš jos išbėga į apačioje esantį indą, plūdė nusileidžia ir kreivė ant juostos vėl brėžiama nuo apačios. Pagal kreivės polinkio kampą nustatomas lietaus intensyvumas.
Pliuviografas įrengiamas taip, kad priimtuvas būtų 1,5–2 m aukštyje. Kritulių kiekis nustatomas 0,1 mm, laikas – 1 min, intensyvumas – 0,01 mm/min tikslumu. Svėrimo principu veikiančiuose pliuviografuose kritulių kiekį registruoja su rašančia plunksnele sujungtas svarstyklinis mechanizmas, o elektroniniuose – perduodant kabeliu sūpuoklinio mechanizmo generuojamus elektros impulsus į kompiuterio duomenų kaupiklį.
Pliuviografas naudojamas meteorologijos ir hidrologijos stotyse.
1163