Ploieşti (Plojèštis), iki 1960 Ploeşti, miestas Rumunijos pietuose, į šiaurę nuo Bukarešto, Dunojaus žemupio lygumoje; Prahovos apskrities centras.
190 700 gyventojų (2021). Per Ploieşti teka Teleajenas (Prahovos intakas, Dunojaus baseinas). Geležinkeliai ir plentai į Bukareštą, Braşovą, Buzău. Didžiausias Rumunijoje naftos bei gamtinių dujų gavybos ir perdirbimo centras. Guolių, naftos bei gamtinių dujų gavybos ir perdirbimo mašinų ir įrenginių gamyba, chemijos (gumos, dirbtinių trąšų), statybinių medžiagų (pastatų metalo konstrukcijų), tekstilės, siuvimo, odos, poligrafijos, baldų, plaušienos ir popieriaus, maisto pramonė. Universitetas, naftos pramonės mokslinių tyrimų institutas. Meno, naftos gavybos ir perdirbimo, krašto istorijos ir archeologijos, laikrodžių, rašytojo I. L. Caragiale’s memorialinis muziejai, Kultūros rūmai (etnografijos ir biologijos muziejus). Filharmonijos orkestras, teatrai. Biblioteka. Hipodromas. Šv. Mikalojaus Ispravnici cerkvė (18 a.), rytietiški pirklių namai (18 a.).
Istorija
Įkurtas 1596. 17–18 a. amatų ir prekybos centras. 19 a. viduryje Ploieşti apylinkėms tapus vienu svarbiausių pasaulio naftos gavybos ir perdirbimo centrų miesto plėtra paspartėjo: 1837 gyveno apie 3000, 1859 – 26 468, 1899 – 45 107, 1930 – 77 341 žmonių. Ploieşti labai nukentėjo per 1940 žemės drebėjimą, netrukus atstatytas. Per II pasaulinį karą Vokietijos (Rumunija buvo jos sąjungininkė) kariuomenė daugiausia buvo aprūpinama Ploieşti apylinkėse išgaunamos naftos produktais. Dėl to nuo 1943 Sąjungininkų aviacija bombardavo Ploieşti naftos gavybos ir perdirbimo įrengimus (dalis jų sunaikinta). 1944 užėmė SSRS kariuomenė. 1989 Rumunijoje žlugus komunistiniam režimui labai padidėjo užsienio bendrovių investicijos į Ploieşti naftos versloves.