plokščiãkalnis, didelio absoliučiojo aukščio (daugiau kaip 500 m), banguotas arba plokščias Žemės paviršius. Skiriami platformų cokoliniai, platformų klodiniai ir orogeniniai plokščiakalniai. Cokoliniai plokščiakalniai (Kazachijos smulkiakalvynas) yra nuardytų kalnų liekanos, klodiniai (Vidurio Sibiro plokščiakalnis) – tektoninių jėgų iškeltos plokštės su akumuliacinių nuosėdų arba vulkaninių lavų dangomis. Orogeniniai plokščiakalniai (Tibete) susidaro intensyvaus fizinio dūlėjimo srityse (aridinėse ir semiaridinėse), kai tarpukalnių depresijose intensyviai kaupiasi dūlėsių dangos; tokius plokščiakalnius sudaro įvairių akumuliuotų nuogulų storymės.
2341