plonoji žarna

plonóji žarnà (intestinum tenue), ilgiausia (3–5 m ilgio) virškinamojo trakto dalis. Prasideda nuo skrandžio prievarčio ir, vingiuodama kilpomis, dešiniajame apatiniame pilvo kampe įeina į akląją žarną. Yra 3 plonosios žarnos dalys: dvylikapirštė žarna (trumpiausia plonosios žarnos dalis), tuščioji žarna ir klubinė žarna (ilgiausia plonosios žarnos dalis). Dalių ribos neryškios. Klubinę ir akląją žarnas skiria aklosios žarnos klubinis vožtuvas, kuris neleidžia plonosios žarnos turiniui slinkti atgal. Prie užpakalinės pilvo sienos plonoji žarna yra prisitvirtinusi 13–19 cm ilgio pasaitu, todėl gali laisvai judėti pilvo ertmėje. Pro pasaito šaknį į plonąją žarną eina ją maitinanti arterija, limfagyslės ir nervai. Plonosios žarnos siena susideda iš 3 dangalų: gleivinės, raumeninio ir išorinio (serozinio) dangalo. Gleivinėje yra liaukų, iš kurių per parą išsiskiria iki 2 l žarnų sulčių. Jose yra druskų ir organinių medžiagų (tarp jų ir įvairių fermentų). Žarnų sultys angliavandenius suskaido į monosacharidus, riebalus – į riebalų rūgštis ir gliceriną, baltymus – į aminorūgštis. Plonosios žarnos gleivinę dengia gaureliai (1 mm² gleivinės jų būna apie 40), kurie įsiurbia maisto medžiagas. Nerviniai impulsai reguliuoja raumeninio dangalo veiklą ir skatina žarnų peristaltiką. Dėl to žarnoje esantis apvirškintas maistas maišosi su žarnų sultimis ir slenka tolyn. Dažnesnės plonosios žarnos ligos: enteritas, ileitas, klubinės žarnos divertikulas.