plonųjų sluoksnių optika

plonjų slúoksnių òptika, optikos šaka, tirianti šviesos sklidimą viename arba keliuose medžiagos sluoksniuose, kurių storis artimas šviesos bangos ilgiui (apie 500 nm). Grindžiama šviesos bangų, iš dalies atsispindėjusių nuo viršutinio ir apatinio sluoksnių su skirtingais lūžio rodikliais ribinių paviršių, interferencija. Paprasčiausiu atveju nagrinėjamas plonas dielektriko sluoksnis, skiriantis dvi pusiau begalines skaidrias aplinkas, ir daug kartų tame sluokslyne atsisispindėję pirmieji spinduliai. Bendresniu atveju nagrinėjami skirtingo lūžio rodiklio periodinės sandaros dielektrikų ar metalodielektrikų dariniai – fotoniniai kristalai (jie skaidrūs tam tikro dažnio ruožo elektromagnetinei spinduliuotei). Plonųjų sluoksnių optikos tyrimų rezultatais naudojamasi konstruojant optinius prietaisus, kurių optinės detalės padengtos keliais arba keliolika plonųjų sluoksnių su dideliais ir mažais lūžio rodikliais. Optinės sistemos (fotografiniai objektyvai, lęšiai, optiniai langeliai), padengtos plonaisiais sluoksniais, turi mažesnį atspindį tiek regimojoje, tiek infraraudonojoje spektro dalyje. Veidrodžiams su plonasluoksnėmis interferencinėmis dangomis būdingas didelis atspindys (iki 99,9 %), maži energijos nuostoliai (0,03 %); šie veidrodžiai naudojami lazeriuose, interferometruose. Optiniai elementai su daugiasluoksnėmis dangomis (interferenciniai šviesos filtrai, dichroiniai veidrodžiai, interferometrai, atskiriantys spektro diapazonus) naudojami spektriniuose prietaisuose, fluorescenciniuose mikroskopuose, spalvotojoje televizijoje. Interferencinė mikroskopija naudoja plonųjų sluoksnių optikos metodus detalių paviršiaus reljefui tirti. Biotechnologijoje plonųjų sluoksnių optika taikoma ploniesiems organiniams savitvarkiams monosluoksniams apibūdinti. Plonųjų sluoksnių optikos efektai dažni gamtoje, pvz., spalvoti muilo burbulai, spalvoti drugelių sparnai, spalvų žaismas opale ir kituose mineraluose.