plūdrumas

plūdrùmas, kietojo kūno savybė laikytis skysčio paviršiuje. Kūno gebėjimą plūduriuoti nusako Archimedo dėsnis. Skysčio keliamoji jėga priklauso nuo jo ir plūduriuojančio kūno tankio: kuo skysčio tankis yra didesnis, tuo mažesnė kūno dalis panyra, ir atvirkščiai – kuo didesnis kūno tankis, t. y. jo masė, tuo giliau jis panyra. Jei nėra paviršiaus įtempimo, plūduriuojančio kūno pusiausvyra reiškiama tokia lygtimi: ρ_kūno/ρ_skysčio = P_kūno/ρ_kūno∙g – P_{panardinto kūno}; čia P – kūno masė, g – laisvojo kritimo pagreitis. Plūdrumas yra viena iš svarbiausių jūrinių laivo savybių. Laivo plūdrumas – gebėjimas plaukti vandens paviršiuje ir nenugrimzti giliau krovininės žymės. Apibūdinamas vandentalpa ir plūdrumo atsarga (nustatoma borto aukščiu virš vandens ir apima tokį virš vandens ir vaterlinijos esantį laivo tūrį, į kurį neprasiskverbia vanduo). Laivas plūduriuoja, jei jo panardintos dalies išstumto vandens kiekio masė yra lygi laivo masei, ir skęsta, jei yra sunkesnis už išstumtą vandens kiekį. Kvantinis plūdrumas yra teorinis mechanizmas, leidžiantis išvengti antrojo termodinamikos dėsnio pažeidimo, kai, pvz., entropiją turintis objektas, lėtai artėjantis prie juodosios skylės, panyra žemiau jos horizonto.