plūgas

plgas, metalinis arimo padargas. Atpjauna ir apverčia dirvos sluoksnį ir jį papurena, užverčia augalų liekanas, piktžoles, organines ir mineralines trąšas. Pagal konstrukciją plūgas būna lėkštinis, verstuvinis ir rotorinis, pagal traukos jėgą – arklinis, lynu traukiamas ir traktorinis, pagal arimo būdą – varsninis ir lygaus arimo (apverčiamasis). Pagal paskirtį plūgai skirstomi į bendrosios paskirties ir specialiuosius. Bendrosios paskirties plūgais dirbamos ariamosios dirvos; prie šių plūgų priskiriamas ir akmenuotų dirvų plūgas, kurio korpusai, užkliuvę už akmens, pakyla. Specialusis plūgas skiriamas tam tikram darbui (beverstuvis plūgas, krūmų plūgas, miško plūgas, pelkių plūgas, plantažinis plūgas, sluoksninis plūgas, sodo plūgas). Kartais plūgais vadinami padargai, neskirti arimui, pvz., armens purentuvas, sodmenų kasamoji. 20 a. pradžioje pradėti naudoti traktoriniai plūgai.

traktorinis plūgas

Lietuvoje

Lietuvoje pradėjo plisti 18 a. pabaigoje, daugiausia dvaruose. Valstiečių ūkiuose plūgai arklus ir žagres pakeitė 19 a. pabaigoje. Plūgai buvo vienvagiai, dvivagiai, trivagiai. Vietos ūkiams pritaikytus plūgus pradėjo gaminti ir Lietuvos kalviai. Tokių plūgų keras (pagrindas) buvo daromas geležinis, grąžulas ir rankenos – iš medžio. Plūgą traukdavo 1–2 arkliai, kartais jaučiai. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje paplito įvairių formų kalvių darbo ir fabrikinės gamybos geležiniai plūgai, kai kada su ratukais. Apie 1930 kai kuriuose dvaruose ir stambesniuose ūkiuose jau buvo ariama traktoriniais plūgais. Nuo 20 a. antros pusės dažniausiai ariama traktoriniais daugiavagiais, mažesniuose sklypuose – kartais ir arkliniais plūgais. 9 ir 10 dešimtmetyje daugiausia naudoti 5–6 korpusų pusiau pakabinami ir pakabinami traktoriniai plūgai. 21 a. pradžioje populiariausi buvo vienpusio vertimo plūgai.

kalvio darbo plūgas (Šakių apskr., 20 a. 5 dešimtmetis)

P. Dundulienė Žemdirbystė Lietuvoje Vilnius 1963.

2453

1043