Plùngė, miestas Lietuvos šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje; rajono savivaldybės, Plungės miesto seniūnijos, parapijos centras. Plotas 11,8 km2. 16 750 gyventojų (2020). Plungė įsikūrusi abipus Babrungo upės, dalijančios miestą į 2 dalis, kurias jungia 2 tiltai. Per Plungę eina Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis, Vilniaus–Panevėžio–Šiaulių–Klaipėdos automobilių magistralė; plentai į Mažeikius, Tauragę, Vėžaičius, Skuodą. Gandingos hidroelektrinės tvenkinys (plotas 88 hektarai). Maisto (bendrovės Plungės kooperatinė prekyba, Plungės šaltis, Plungės duona) pramonė, kelių tiesimas, remontas ir statyba (Sidona, VVARFF), medienos apdirbimas (Plungės baldai), paslaugų tiekimas (Žemaitijos suvenyras).
Plungės herbas
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933). Gimnazija, jaunimo mokykla, 5 pagrindinės mokyklos, pradinė mokykla, 6 vaikų lopšeliai-darželiai, suaugusiųjų švietimo centras, Plungės technologijų ir verslo, specialioji mokyklos, meno, sporto mokyklos, moksleivių namai, vaikų globos namai, parapiniai senelių globos namai (įkurti 2001). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos centrai, nakvynės namai (nuo 1996), Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kultūros namai, viešbučiai. Plungės turizmo ir verslo informacijos centras. Lurdo grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra (1908). Laisvės paminklas (1928), Šv. Florijono skulptūra (1894). Žemaičių dailės muziejus. Leidžiami laikraščiai Plungė (nuo 1994), Telšių žinios (nuo 1999), Plungės žinios (2002), Žemaitis (1948; iki 1990 Socialistinis kelias, Kibirkštis).
Plungė
Architektūra
Plungės dvaro rūmai (1879, pagal vokiečių architekto K. Lorentzo projektą, restauruojami nuo 2010)
19 a. dvaro sodyba. Rūmai (pastatyti 1879 Mykolo Oginskio iniciatyva pagal vokiečių architekto K. Lorentzo projektą, restauruoti 1972, vėl restauruojami nuo 2010; nuo 1994 čia veikia Žemaičių dailės muziejus) – vienas gražiausių Lietuvos istorizmo laikotarpio statinių. Jie neorenesansiniai, turi neoklasicizmo bruožų, puošnaus eksterjero (puošti skulptūromis), mūriniai dviaukščiai, su 4 kampiniais rizalitais; priešais rūmus – baseinas ir apžvalgos aikštelė. Kiti pastatai: 2 vienodos oficinos, žirgynas, skalbykla, oranžerija (vadinamoji laikrodinė), sargo ir parko prižiūrėtojo namai. Rūmus supa vienas didžiausių Lietuvoje (45 ha) mišraus planavimo parkų (įkurtas 18 a., pertvarkytas 19 a. pabaigoje; 1973 architektė J. Steponavičienė parengė parko tvarkymo projektą). Babrungo upės slėnyje išsidėsčiusiame parke yra 7 tvenkiniai, gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas (skersmuo 1,65 m, aukštis 25 metrai). Į dvarą veda monumentalūs neorenesansiniai vartai su karių skulptūromis.
Plungės dvaro žirgynas (1879)
Prie neoromaninės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios (yra vertingas 18 a. pabaigos šilkinis arnotas) yra varpinė (1850) su žalvariniu varpu (1646, meistras I. Breuteltas), V. Rekašiaus aikštėje – jo paminklas (1961, skulptorius L. Žuklys, architektas B. Paškevičius), Plungės kapinėse – 3 medinės koplytėlės (19 a.–20 a. pradžia), paminklas nacizmo aukoms (1967, skulptorius A. D. Belevičius).
Plungės dvaro vakarinė oficina (1879)
2271
Istorija
Manoma, po 1422 Melno taikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gandingos dvaras buvo pastatytas kitoje, patogesnėje vietoje (dabartinės Plungės vietoje). Prie dvaro besikuriantis miestelis dar iki 19 a. antros pusės vadintas ir Gandinga (nors 1578 jau minimas ir Plungės miestelis). Būdama prie patogių prekybos kelių Plungė 16 a. antroje pusėje nustelbė gretimą Gandingą ir tapo seniūnijos bei Gandingos valsčiaus centru. 1570 minima bažnyčia (1590 atiteko evangelikams reformatams, 1617 atkurta katalikų bažnyčia, tais metais įsteigta parapinė mokykla). 17 a. Plungėje pradėjo kurtis žydai. Po 1709–11 maro miestelyje liko 200 gyventojų. 1719 žydams leista statyti sinagogą. 1738 buvo 19, 1775 – 83 sodybos. 1770, 1846, 1894, 1914, 1931 ir 1951 Plungė degė. Apie 1772 veikė Gurovskienės knygynas. 1779 Plungės seniūnija mainais už Liachovičių grafystę atiteko Vilniaus vyskupui I. J. Masalskiui. 1792 Plungė gavo Magdeburgo teisę (galiojo iki 1795) ir herbą.
Per 1830–1831 sukilimą 1831 05 Plungė buvo Telšių apskrities sukilėlių valdžios būstinė. 1862 A. Vaišvila, sutelkęs 4000 Plungės ir apylinkių valstiečių, grasino surengti sukilimą prieš dvarininkus ir juos remiančią rusų valdžią. 1865 atidaryta vaistinė. 1868 Plungėje buvo 206 namai (6 mūriniai), plytinė, kalkių degykla, vandens malūnas, spirito varykla, vyninė, 3 smuklės, 2 turgavietės, kasmet vyko 2 prekymečiai.
Nuo 19 a. antros pusės Plungė buvo valsčiaus centras. 1873 Plungės dvarą įgiję Oginskiai pastatė rezidencinius rūmus, juose sukaupė didelę biblioteką ir meno kūrinių kolekciją, įkūrė Plungės muzikos mokyklą, rengė žemės ūkio parodas, įsteigė slaptą mergaičių mokyklą. 19 a. antroje pusėje Plungė tapo svarbiu žydų religiniu ir kultūros centru: čia veikė ješiva, žydų vaikų amatų mokykla. Spaudos draudimo laikais Plungė buvo svarbus draudžiamosios lietuviškos literatūros platinimo centras. Per 1905–07 revoliuciją gyventojai išvaikė rusišką valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1915–18 ir 1947–50 Plungė buvo apskrities centras. 1918 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Plungėje išgrįstos gatvės, įrengtas jų apšvietimas, pastatyta daug naujų namų.
Plungės centras 1931
1928 įkurta Kučinskio–Pabedinskių linų pluošto ir medvilnės verpykla su audykla, garsėjo Plungės turgūs ir klumpdirbiai. 1928 atidengtas Laisvės paminklas (apie 1953 nugriautas, 1992 atstatytas). 1928 įsikūrę kapucinai įsteigė vienuolyną. 1929–34 veikė mokytojų seminarija. 1932 pro Plungę nutiestas Kužių–Kretingos geležinkelis, pastatyta stotis. 1935 pastatytos kareivinės. 1939 Plungėje gyveno apie 2000 žydų. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė Vilnies ir Ryto knygynai. 1941 07 21–24 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Kaušėnų miškelyje nužudyta apie 1800 Plungės žydų. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 107 Plungės gyventojus. Sovietų okupacijos metais Plungė tapo (1950) rajono centru, išsiplėtė. Veikė linų verpimo ir audimo fabrikas Linų audiniai, dirbtinių odų, mechaninė remonto gamyklos ir kitos įmonės. 1988 vasarą susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Nuo 1993 vyksta tarptautiniai orkestrų, nuo 1996 – folkloro festivaliai. 1996 patvirtintas miesto herbas.
Plungės panorama
1833 buvo 1425, 1868 – 2660, 1897 – 4498, 1923 – 4236, 1959 – 8672, 1970 – 13 600, 1989 – 22 500, 2001 – 23 646, 2011 – 20 041 gyventojas.
-Gandinga