plùnksnų plšymas, plunksnų vėduoklių plėšymas nuo plunksnų kamienų.
Lietuvos kaime moterys ir vaikai plunksnas plėšydavo žiemos vakarais. 20 a. pirmoje pusėje šeimininkės, sukaupusios daugiau plunksnų, rengdavo jų plėšymo talkas. Į jas susirinkdavo iki 10 moterų. Ypač gausios plunksnų plėšimo talkos rinkdavosi net ir iš gretimų kaimų pas ištekančią merginą, kuri kaip kraitį turėdavo pasidaryti pagalvių, patalų (kartais plėšytų plunksnų būsimai nuotakai dovanodavo kaimynės). Talkoje būdavę vyrai plunksnų neplėšydavo – dirbdavo kitus darbus (vydavo pančius, virves, droždavo, ką nors taisydavo), pasakodavo visokius nutikimus, pokštaudavo, mindavo mįsles, sekdavo pasakas. Per talką arba po jos šeimininkė talkininkus vaišindavo vakariene, kartais jaunimas linksmindavosi – žaisdavo žaidimus, pasikvietę muzikantą šokdavo. Turtingesni valstiečiai plunksnų plėšyti kviesdavosi neturtingas moteris, senukus. Miestelių prekybininkai, turtingieji amatininkai į plunksnų talkas kviesdavosi neturtingas paaugles ir merginas. Nuplėštos plunksnų vėduoklės naudotos pagalvėms, patalams prikimšti, jas supirkdavo miestelių prekeiviai.
2271