plutokrãtija (gr. plutokratia < plutos – turtas + kratos – jėga, valdžia), valstybės valdymo forma, kai visa valdžia formaliai (dėl aukštų turto cenzų) arba faktiškai priklauso grupei turtingųjų atstovų. Valstybėje vyrauja didelė ekonominė ir kitokia nelygybė, žemas socialinis mobilumas.
Plutokratija atsirado senovės Graikijos kai kuriuose miestuose‑valstybėse, Kartaginoje. Ksenofontas plutokratija ironiškai vadino turtuolių valdžią. Senovės Roma iš dalies buvo plutokratija, nes joje renkant senatorius galiojo turto cenzas. Vėliau plutokratija buvo Florencijos, Genujos, Venecijos respublikos, iki Antrojo pasaulinio karo – Japonijos imperija. Moderniose valstybėse plutokratija gali reikštis finansiniu, monopolinio kapitalo ekonominiu ir politiniu viešpatavimu ar poveikiu sprendimų priėmimui (lobizmas, rinkimų kampanijų finansavimas, politinių partijų ar politikų rėmimas, kyšininkavimas, grasinimai, viešųjų ryšių kampanijos ir kita). Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento R. Nixono administracijos politinis strategas K. Phillipsas teigė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra plutokratija, kurioje susilieja pinigai ir valdžia.