Plutono ir Neptūno orbitos
Plutonas
Plutònas (Pluto), nykštukinė planeta; plutoidų prototipas. Iki 2006, kai buvo patikslinta planetos apibrėžtis, laikytas devintąja, toliausiai nuo Saulės (išskyrus perihelį) skriejančia planeta. Yra vienas didžiausių Kuiperio juostos kosminių kūnų. Galima matyti pro apie 30 cm skersmens teleskopą. Skrieja didelio ekscentriciteto (0,249), smarkiai (17,15°) pakrypusia į ekliptikos plokštumą orbita. Didžiausias nuotolis nuo Saulės 7375,93 mln. km, mažiausias – 4436,82 mln. km, vidutinis – 5906,38 mln. km (39, 48 au). Saulę apskrieja per 247,68 metų, vidutinis greitis 4,72 km/s. Skersmuo 2390 km (aštuntas pagal dydį tarp kitų planetų palydovų), masė 1,25·1022 kg (0,002 Žemės masės), vidutinis tankis 1750 kg/m3. Apie ašį apsisuka per 6,387 parų, ašies posvyris į orbitos plokštumą 122,53° (sukimosi kryptis priešinga orbitinio judėjimo krypčiai).
Plutono vidutinis geometrinis albedas 0,60, vidutinė temperatūra 45 K. Paviršius nuklotas azoto, metano, anglies dioksido ledu. Artėjant prie Saulės ledas garuoja – susidaro reta atmosfera, tolstant – garas kondensuojasi ir iškrinta šerkšnu ant paviršiaus. Po paviršiaus ledu turėtų būti apie 400 km storio vandens ledo sluoksnis ir branduolys iš ledo ir uolienų mišinio. Žinomi 3 Plutono palydovai (lentelė), kurie skrieja beveik apskritiminėmis orbitomis Plutono pusiaujo plokštumoje. Charonas aptiktas 1978, Niktė (Nix) ir Hidra (Hydra) – 2005. Charono orbitinis bei jo ir Plutono sukimosi apie ašį periodai sutampa, abu kūnai visą laiką yra atsisukę vienas į kitą ta pačia puse. Plutoną 1930 aptiko C. W. Tombaugh.
Plutonas ir jo palydovai (Hubble’io teleskopo nuotrauka)
1
906