plutònas (pagal sen. gr. mirusiųjų karalystės valdovo Plutono vardą), intruzija arba stambus intruzinis magminių uolienų kūnas, susidaręs iš įsiterpusios ir lėtai Žemės plutos gelmėse sustingusios magmos. Vieni plutonai įsiterpia tarp talpinančių uolienų sluoksnių lygiagrečiai su Žemės paviršiumi (silas, lakolitas, lopolitas), kiti (daika) – kerta talpinančių uolienų struktūros elementus (pvz., sluoksniuotumą). Didelės plutonų sankaupos vadinamos batolitais. Kartais plutonu vadinamas kelių kilometrų skersmens, netaisyklingos formos (priešingas silei ar daikai) magminis kūnas.
Dažniausiai plutonai susidarę iš granitų, granodioritų, tonalitų, monconitų ir kvarcinių dioritų, arba granitoidų (pvz., Rygos rapakivi granitų plutonas Latvijoje, Alandų granitų plutonas Baltijos jūroje prie Suomijos ir kita).
Plutono terminas pradėtas vartoti 18 amžiaus pabaigoje kartu su neptūnizmo, vulkanizmo ir plutonizmo hipotezėmis.
2276