plutonis
plutònis (Plutonium; pagal Plutono planetos pavadinimą), Pu, periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; aktinoidas. Žinoma 15 radioaktyviųjų dirbtinių izotopų, jų masės skaičius nuo 232 iki 246. Trapus, sidabro baltumo metalas. Yra 6 kristalinių atmainų: nuo alfa plutonio (iki 122 °C) iki epsilon plutonio (479–640 °C). Plutoniui būdingos kelios neįprastos savybės, pvz., kaitinant nuo 25 °C iki 320 °C jo tankis sumažėja 20 %, o 320–480 °C temperatūrų intervale plutonis traukiasi (kiti metalai kaitinami plečiasi). Visi plutonio izotopai spinduliuoja alfa daleles. Plutonio cheminės savybės panašios į urano ir neptūnio. Ore plutonis lėtai oksiduojasi – susidaro plutonio oksidas PuO2 (žalsvai violetinė, netirpstanti vandenyje medžiaga).
Plutonio milteliai arba drožlės lėtai reaguoja su vandeniu, tirpsta druskos, chlorato rugštyse, koncentruotos azoto, acto, sieros rūgštys plutonį pasyvina. Izotopų 239Pu ir 241Pu pėdsakų randama urano ir torio mineraluose. Plutonis gaunamas jo halogenidus tetrafluoridą PuF4 ir trichloridą PuCl3 redukuojant kalciu arba magniu. Izotopas 239Pu gaunamas branduoliniame reaktoriuje ilgai švitinant neutronais gamtinį arba sodrintą uraną, lengvieji plutonio izotopai – apšaudant uraną alfa dalelėmis ciklotrone. Plutonis naudojamas kaip branduolinis kuras ir branduoliniam ginklui gaminti, 239Pu – kitiems (didesnės atominės masės) cheminiams elementams sintetinti, 238Pu – kaip kosminių aparatų, širdies stimuliatorių elektros energijos šaltinis. Plutonį 1940 pagamino G. Th. Seaborgas ir kiti (Jungtinės Amerikos Valstijos) veikdami urano izotopą 238U sunkiojo vandenilio branduoliais (deutronais). Apie plutonio atradimą buvo paskelbta tik pasibaigus II pasauliniam karui.
1
2591