plyneji kirtmai, pagrindinių kirtimų rūšis. Plynaisiais kirtimais kertami brandūs ir perbrendę medynai, t. p. blogos sanitarinės būklės ar rekonstruojami medynai. Brandus medynas iškertamas iš karto per metus ar eksploatacijos sezoną, išskyrus saugomą pomiškį, sėklinius ar biologinei įvairovei svarbius medžius. Plynai dažniausiai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių želdinių ar antrojo ardo, reikalingų ūkiškai vertingam antros kartos medynui suformuoti. Pagal iškertamų medynų plotą ir formą plynieji kirtimai skirstomi į biržinius, sklypinius ir koncentruotuosius. Plynaisiais biržiniais kirtimais kertami dideli brandžių medynų sklypai raižant juos dalimis – biržėmis. Biržių plotis gali kisti nuo 25 iki 250 metrų. Sklypiniais plynaisiais kirtimais plynai iškertamas visas taksacinis sklypas neraižant jo biržėmis. Koncentruotųjų plynųjų kirtimų biržės plotis (kinta nuo 300 iki 1000 m) gerokai didesnis už biržinių plynųjų kirtimų; jie taikomi regionuose, kur išplitę didžiuliai miškų masyvai (Lietuvoje šie kirtimai netaikomi).
1528