pneuma

pnèuma (gr. pneuma < pneō – pučiu, kvėpuoju), filosofijos, psichologijos ir medicinos sąvoka, reiškianti psichikos, gyvybės funkcionavimą. Antikos filosofijoje ir medicinoje pneuma traktuota kaip materialus gyvybinis dvelksmas, gyvybės jėga, sielos vėjas, garantuojantis ir reguliuojantis gyvųjų organizmų funkcijas – augimą, judėjimą, jutimus, kvėpavimą, pulsą ir panašiai. Kartais pneuma buvo priskiriama ir kosmui, laikyta eterio ugnimi, gamtos visuotiniu principu. Vidurinių amžių psichologijoje ir fiziologijoje pneuma laikyta vadinamuoju kraujo oru – smulkiausiomis kraujo dalelėmis, sumišusiomis su oru ir reguliuojančiomis nervinius procesus.