pneumoautomatika

pneumoautomãtika (pneumo… + automatika), automatikos techninės priemonės, naudojančios suslėgtų dujų (dažniausiai oro) ar dujų srautų energiją. Skiriama stūmoklinė, membraninė (veikia, kai dėl susidariusio jėgų skirtumo pastumiamas stūmoklis ar membrana) ir srovinė (veikimas grindžiamas dujų srovių sąveika) pneumoautomatika. Valdymo informaciją formuoja pneumatiniai jutikliai, pneumatiniai jungikliai; ją apdoroja pneumatiniai procesoriai, pneumatiniai reguliatoriai, informaciją atkuria indikacijos ir registravimo įtaisai. Sustiprintus išėjimo signalus į vykdomąjį poveikį keičia pneumatiniai vykdymo įtaisai. Pneumoautomatika naudojama technologiniams procesams valdyti, dažniausiai chemijos, naftos perdirbimo pramonėje, naftos, dujų ir anglių gavybos įmonėse, kaip naftos ir dujų transportavimo, sprogiųjų ir gaisrių patalpų automatizacijos priemonė. Iki 20 a. 5 dešimtmečio pneumoautomatikos prietaisais buvo stabilizuojami kai kurie parametrai (slėgis, temperatūra, debitas), kurie vėliau buvo unifikuoti sukuriant agregatinę pneumoautomatiką (reguliavimo sistema sudaryta iš standartinių įtaisų blokų). Stūmoklinę pneumoautomatiką paprasta ir patogu naudoti fiksuotos eigos judesiams (nuo atramos iki atramos) valdyti vienetinių gaminių gamybos automatuose, transportavimo manipuliatoriuose, rūšiavimo įrenginiuose ir kitur. Pagrindinis pneumoautomatikos trūkumas – nedidelis valdymo informacijos perdavimo ir apdorojimo greitis, pašalinamas naudojant elektropneumoautomatiką, kuri gaunama kombinuojant paprastus ir patikimus pneumatinius vykdymo įtaisus su greitomis ir lanksčiomis elektrinėmis ir elektroninėmis informacijos apdorojimo, perdavimo ir valdymo priemonėmis.