pneumokoniozės

pneumokoniòzės (pneumoconioses; gr. pneumōn – plautis + konia – dulkės), plaučių ligos, kurias sukelia įkvepiamos organinės ir neorganinės dulkės ar cheminiai dirgikliai, ilgą laiką patenkantys į plaučius. Dulkių kenksmingumas priklauso nuo dalelių formos ir dydžio. Didžiausią žalingą poveikį sukelia adatėlių pavidalo (asbesto, stiklo pluošto), aštriomis briaunomis (silicio dioksidai ir kita) dulkelės. Dulkės, kurių dalelės didesnės kaip 10 μm, susilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, mažesnės kaip 0,25 μm – iš dalies iškvepiamos. Kenksmingiausios apie 5 μm dydžio dulkės, nes įkvėptos jos prasiskverbia į plaučių alveoles. Pagal ligą sukeliančių dulkių cheminę prigimtį pneumokoniozės skirstomos į grupes. Silicio dioksido (kvarco) randama uolienose, granite, smiltainyje, kvarcituose, smėlyje, dirvoje, betone, plytose; jo dulkės sukelia silikozę (dažniausiai pasitaikanti pneumokoniozė). Ja serga šachtininkai, keramikai, smėlio pramonės darbuotojai. Silikatų dulkės, esančios šiluminių trasų, priešgaisrinėse, triukšmą sugeriančiose izoliacinėse medžiagose, apdailos, trinties medžiagose (stabdžiuose, sankabose), grindų ir stogo dangose, filtruose, hermetinėse tarpinėse, kamšaluose ir kituose statybos pramonės gaminiuose, sukelia silikatozes (asbestozę, cementozę, kaolinozę, talkozę). Metalų dulkės sukelia metalokoniozes (beriliozę, siderozę, aliuminiozę), anglių dulkės – karbokoniozes (angliakasių pneumokoniozę, grafitozę, suodžių koniozę). Jei žalingas veiksnys yra ne vienas, tokios pneumokoniozės vadinamos mišrių dulkių pneumokoniozėmis (pvz., antrakosilikozė). Dulkėms kaupiantis plaučiuose atsiranda židininė, mazginė ar difuzinė plaučių fibrozė, plaučiuose išveša jungiamasis audinys, ribojantis elastines plaučių savybes, pažeidžiama kvėpavimo funkcija. Organinių dulkių (bisinozė – medvilnės, linų, kanapių, vilnų, vadinamoji malūnininkų liga – grūdų miltų, taip pat pelėsinių grybų, kurių yra šiene, salykle, miežiuose, cukranendrėse) sukeltos pneumokoniozės dažnai vadinamos lėtiniais alerginiais alveolitais, nes patogenezės mechanizmo pagrindinė grandis – histamino išsiskyrimas organizme. Pneumokoniozė reiškiasi bronchitu, bronchiolitu, emfizema, pneumoskleroze, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies nepakankamumu. Padidėja pažeistų plaučių imlumas infekcijoms. Būdingi požymiai – spaudimas krūtinėje, progresuojantis dusulys, švokštimas, kosulys atsiranda vėlesnėje ligos stadijoje. Diagnozuojama pagal profesinę ir ligos anamnezę, atlikus rentgeninį, plaučių funkcijos tyrimą, kartais – biopsiją. Gydoma kvėpavimo takų pralaidumą gerinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais vaistais, kvėpavimo pratimais, sunkios formos – geriamaisiais gliukokortikoidais, deguonies terapija.