pneumosklerozė

pneumoskleròzė (pneumosclerosis; gr. pneumōn – plautis + sklerozė), liga, kuriai būdingas jungiamojo audinio išvešėjimas plaučiuose. Priežastys: nespecifinė (plaučių uždegimas, bronchitas) arba specifinė (pvz., tuberkuliozė, sifilis) infekcija, ilgalaikis žalingų medžiagų patekimas į plaučius (pneumokoniozės), ilgalaikė kraujo stazė mažajame kraujo apytakos rate (sergant širdies dviburio vožtuvo stenoze ir kitomis širdies ligomis), imuninis vaskulitas (kraujagyslių uždegimas sergant sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis). Dėl susidariusio jungiamojo audinio mažėja kvėpuojamasis plaučių plotas, alveolėse sutrinka deguonies patekimas į kraują, sutrinka audinių vidinis kvėpavimas. Ligoniai skundžiasi dusuliu (iš pradžių dirbant, judant, vėliau, ligai pažengus – nuolatiniu), skausmu už krūtinkaulio, spaudimu krūtinėje. Liga trunka ilgai, nepašalinus sukėlusios priežasties gali sukelti kvėpavimo ir širdies nepakankamumą.